Leptospirozė yra bakterinė infekcija, kurią sukelia spiralės formos bakterijos Leptospira. Ši liga perduodama iš gyvūnų žmogui ir dažniausiai užsikrečiama per kontaktą su užkrėstu vandeniu, dirvožemiu ar gyvūnų šlapimu. Nors leptospirozė Lietuvoje nėra labai dažna, ji kasmet nustatoma keliems žmonėms, ypač tiems, kurie dirba ar ilsisi gamtoje, ūkiuose, prie vandens telkinių.
Infekcija pavojinga tuo, kad jos pradžia primena gripą: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų maudimas. Tačiau negydoma leptospirozė gali pažeisti inkstus, kepenis ar net širdį, todėl ją svarbu atpažinti anksti.
Kaip užsikrečiama leptospiroze
Užsikrėtimo šaltinis – įvairūs gyvūnai, ypač graužikai, taip pat šunys, galvijai, kiaulės, laukiniai žinduoliai. Gyvūnai dažnai patys neserga, tačiau išskiria bakterijas su šlapimu. Žmogus gali užsikrėsti, kai bakterijos patenka į organizmą per odos įtrūkimus, gleivines ar net per akis.
Pavojingiausios situacijos – maudynės ar darbas nešvariame vandenyje, darbas ūkiuose, kanalizacijos, šiukšlių ar griovių valymas, kontaktas su graužikų užkrėsta aplinka. Didesnė rizika kyla po liūčių ar potvynių, kai vanduo susimaišo su gyvūnų išskyromis.
Leptospirozės simptomai
Pirmieji simptomai pasireiškia po kelių dienų ar net kelių savaičių nuo užsikrėtimo. Liga gali būti lengva arba sunki, priklausomai nuo organizmo būklės.
Dažniausi leptospirozės simptomai:
- aukšta temperatūra iki 39–40 °C
- stiprūs raumenų skausmai, ypač blauzdose ir nugaroje
- šaltkrėtis, bendras silpnumas ir nuovargis
- galvos skausmas
- akių paraudimas, jautrumas šviesai
- pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
- odos jautrumas ar bėrimas
- gelsvas odos ir akių atspalvis (gelta)
- tamsus šlapimas, skausmas pilvo srityje
- dusulys, kosulys, kartais kraujavimas iš nosies
Liga dažnai prasideda tarsi gripas, bet po kelių dienų gali progresuoti į vadinamąją Veilio ligą, kai pažeidžiami kepenys ir inkstai.
Kaip liga vystosi
Pirmoji ligos fazė trunka apie savaitę. Jos metu pakyla temperatūra, skauda raumenis, atsiranda akių paraudimas ir nuovargis. Kai kuriems žmonėms po kelių dienų būklė pagerėja, tačiau kitiems liga pereina į antrąją fazę. Tada pasireiškia organų pažeidimo požymiai – gelta, tamsus šlapimas, skausmas pilve, silpnumas. Tai ženklas, kad bakterijos pažeidė kepenis ar inkstus ir reikalinga skubi medicininė pagalba.
Galimos komplikacijos
Negydoma leptospirozė gali sukelti rimtų komplikacijų. Pavojingiausios – inkstų ir kepenų nepakankamumas, širdies raumens uždegimas, plaučių uždegimas ar meningitas. Sunkia forma sergantis žmogus gali patirti vidinį kraujavimą ar kvėpavimo sutrikimus. Net ir po pasveikimo kartais išlieka nuovargis, silpnumas ar raumenų skausmai.
Kaip nustatoma leptospirozė
Diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir žmogaus veiklos pobūdį. Gydytojas gali paklausti, ar pastaruoju metu buvote gamtoje, maudėtės ežere ar dirbote su gyvūnais. Patvirtinimui atliekami laboratoriniai tyrimai – kraujo ir šlapimo analizė, serologiniai testai, kurie aptinka antikūnus, arba PGR tyrimas, galintis nustatyti bakterijos DNR.
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo lengviau išvengti komplikacijų.
Leptospirozės gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Ankstyvoje stadijoje skiriami antibiotikai, dažniausiai penicilino ar doksiciklino grupės. Tai veiksmingiausias būdas sunaikinti bakteriją ir sustabdyti infekcijos plitimą organizme.
Lengvesniais atvejais gydymas vyksta namuose, prižiūrint gydytojui. Reikia ilsėtis, gerti daug skysčių, vengti alkoholio ir riebaus maisto. Sunkesniais atvejais pacientas gydomas ligoninėje, kur gali būti taikoma lašelinė terapija, deguonis ar net dializė, jei pažeidžiami inkstai.
Kaip išvengti leptospirozės
Apsisaugoti padeda elementarus atsargumas ir higiena. Dirbant drėgnoje aplinkoje verta dėvėti guminius batus ir pirštines, o po darbo – gerai nusiplauti rankas. Maudantis gamtoje reikėtų vengti vandens telkinių, kuriuose gali būti gyvūnų. Maistas turi būti laikomas taip, kad jo nepasiektų pelės ar žiurkės.
Jei turite odos žaizdelių ar įbrėžimų, geriau jų nemerkti nešvariame vandenyje. Po potvynių ar audrų, kai vanduo susimaišo su purvu, reikėtų ypač saugotis.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją reikia kreiptis, jei po buvimo gamtoje ar kontakto su gyvūnais pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs raumenų skausmai, pykinimas ar odos pageltimas. Ankstyvas gydymas yra pagrindinė sąlyga visiškam pasveikimui. Jei simptomai sunkėja ar atsiranda kvėpavimo sutrikimų, reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.
Svarbiausia, ką prisiminti
Leptospirozė – rimta, bet išgydoma infekcija. Ji plinta iš gyvūnų per užterštą vandenį ar dirvą, todėl svarbiausia laikytis higienos ir atsargumo gamtoje. Jei po buvimo prie vandens ar darbo su gyvūnais karščiuojate ir jaučiate stiprų silpnumą, nelaukite – pasitikrinkite pas gydytoją. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti rimtų padarinių sveikatai.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO): https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/leptospirosis
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): https://www.ecdc.europa.eu/en/leptospirosis
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: https://sam.lrv.lt
CDC (Centers for Disease Control and Prevention): https://www.cdc.gov/leptospirosis
