Difterija: pavojinga infekcija, kurios galima išvengti skiepais

Difterija – tai sunkiai, bet visiškai išvengiama infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Corynebacterium diphtheriae. Ši liga nuo senų laikų buvo viena didžiausių vaikų ir suaugusiųjų mirties priežasčių, kol nebuvo sukurti veiksmingi skiepai. Prieš vakcinaciją difterija kasmet nusinešdavo tūkstančius gyvybių visame pasaulyje.

Šiandien dėl plačiai taikomos imunizacijos programos difterija tapo reta, tačiau vis dar išlieka pavojinga, ypač tarp neskiepytų asmenų ar regionuose, kur vakcinacijos apimtys mažos. Difterija plinta oro lašeliniu būdu ir gali pažeisti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdį, nervų sistemą bei inkstus.

Svarbiausia, kad nuo difterijos galima visiškai apsisaugoti skiepais – tai vienas didžiausių imunizacijos sėkmės pavyzdžių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užsikrečiama difterija, kokie pagrindiniai simptomai, kuo ji pavojinga ir kaip ją galima išvengti.

Kas yra difterija

Difterija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina stiprų toksiną, kuris pažeidžia organizmo audinius ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Dažniausiai liga pažeidžia:
– gerklę ir ryklę, kur susidaro pilkai balkšvi pseudomembraniniai apnašai;
– nosies ertmę, sukeldama pūlingas išskyras ir kvėpavimo sutrikimus;
– rečiau – odos pažeidimus, ypač tropinėse šalyse.

Difterijos bakterija dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, o jos gaminamas toksinas patenka į kraujotaką ir gali pažeisti širdį, nervų sistemą ir inkstus.

Kaip plinta difterija

Infekcija plinta labai lengvai:

– Oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba.
– Tiesioginio kontakto metu, per seiles, indus ar daiktus.
– Per odos pažeidimus, jei yra difterijos sukeltų odos žaizdų.

Infekcijos šaltinis – sergantis arba bakterijų nešiotojas, kuris pats gali neturėti simptomų, bet vis tiek platinti ligą.

Inkubacinis periodas – 2–5 dienos, rečiau iki 10 dienų.

Pagrindiniai difterijos simptomai

Difterijos simptomai priklauso nuo to, kur infekcija lokalizuojasi – dažniausiai ji pažeidžia gerklę, nosį ar odą.

1. Gerklės (ryklės) difterija – dažniausia forma

Pirmieji simptomai panašūs į paprastą peršalimą, bet greitai sunkėja:
– Karščiavimas (paprastai neaukštas, iki 38 °C)
– Silpnumas, nuovargis
– Gerklės skausmas, rijimo sunkumas
– Padidėję limfmazgiai kakle
– Balsas tampa užkimęs
– Ant tonzilių, gomurio ar ryklės sienelių atsiranda pilkai balkšvos apnašos, tvirtai prikibusios prie gleivinės. Bandant jas nuvalyti, gleivinė pradeda kraujuoti.

Kai apnašos išplinta, jos gali užblokuoti kvėpavimo takus, sukeldamos pavojingą uždusimą – tai viena pagrindinių difterijos komplikacijų vaikams.

2. Nosies difterija

– Lėtinis sloga su pūlingomis, kraujingomis išskyromis
– Mažiau karščiavimo, bet gali plisti į ryklę

3. Odos difterija

– Lėtinės opos ar žaizdos su pilkai baltu apnašu kraštuose
– Dažnesnė šiltuose, drėgnuose klimatuose

4. Sisteminė (tokseminė) difterija

Kai toksinas patenka į kraują, atsiranda bendros intoksikacijos požymių:
– Didelis silpnumas
– Padažnėjęs širdies plakimas
– Kvėpavimo sutrikimai
– Aritmijos, galvos svaigimas, alpimas
– Paralyžiai (ypač veido ir ryklės raumenų)

Kodėl difterija pavojinga

Pagrindinį pavojų sukelia difterijos toksinas, kuris pažeidžia gyvybiškai svarbius organus.

Galimos komplikacijos:
– Miokarditas – širdies raumens uždegimas, galintis sukelti širdies nepakankamumą ar staigią mirtį.
– Neuropatija – nervų sistemos pažeidimas, dėl kurio sutrinka rijimas, kvėpavimas ar judesiai.
– Inkstų pažeidimas – toksinai gali sukelti inkstų nepakankamumą.
– Kvėpavimo takų obstrukcija – dėl storų apnašų, ypač vaikams.

Mirtingumas nuo difterijos siekia 5–10 %, o mažiems vaikams ir neskiepytiems asmenims – dar didesnis.

Kaip diagnozuojama difterija

Diagnozė grindžiama:

1. Klinikiniais požymiais – būdingi pilkšvi apnašai gerklėje, patinę limfmazgiai, kvėpavimo sunkumas.
2. Laboratoriniais tyrimais:
   – Iš ryklės ar nosies paimamas tepinėlis ir atliekama bakterijų pasėlio analizė.
   – Nustatoma, ar bakterija gamina toksiną (toksiškumo testas).
3. Kraujo tyrimai – padeda įvertinti uždegimo ir organų pažeidimo mastą.

Įtariant difteriją, gydymas pradedamas nedelsiant, nelaukiant tyrimų rezultatų – nes kiekviena valanda svarbi.

Difterijos gydymas

1. Antitoksinas (antidifterinis serumas)

Pagrindinis gydymo būdas – antitoksinio serumo injekcija, kuri neutralizuoja bakterijos išskirtą toksiną. Jis efektyviausias, kai suleidžiamas kuo anksčiau (pirmosiomis ligos dienomis).

2. Antibiotikai

Skiriami bakterijai sunaikinti ir infekcijos plitimui sustabdyti. Dažniausiai vartojami:
– Penicilinas G
– Eritromicinas
– Azitromicinas (alternatyva alergiškiems penicilinui)

Gydymas trunka apie 14 dienų.

3. Palaikomasis gydymas

– Ligonis hospitalizuojamas, izoliuojamas nuo kitų žmonių.
– Skiriama skysčių infuzija, širdies stebėjimas, kvėpavimo palaikymas.
– Esant kvėpavimo takų obstrukcijai, gali prireikti tracheotomijos (kvėpavimo vamzdelio įvedimo).

Difterijos prevencija

Skiepai – pagrindinė ir patikimiausia apsauga. Vakcinacija ne tik saugo nuo sunkios ligos eigos, bet ir padeda užkirsti kelią infekcijos plitimui visuomenėje.

Skiepų schema Lietuvoje

Pagal Lietuvos vaikų skiepijimo kalendorių, naudojama kombinuota DTP vakcina (nuo difterijos, stabligės ir kokliušo):
– 2 mėn. amžiaus
– 4 mėn.
– 6 mėn.
– 18 mėn. (sustiprinanti dozė)
– 6–7 metų (revakcinacija)
– 15–16 metų (revakcinacija)

Suaugusiems rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų, nes imunitetas po skiepų laikui bėgant silpnėja.

Papildomos prevencijos priemonės

– Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
– Laikytis higienos – plauti rankas, naudoti asmeninius indus.
– Kontroliuoti epidemijų židinius (mokyklose, globos namuose, kariuomenėje).

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
– Jaučiate stiprų gerklės skausmą ir matote pilkšvas apnašas burnos ertmėje.
– Pasireiškė rijimo ar kvėpavimo sutrikimai.
– Jaučiate stiprų silpnumą, nuovargį, dusulį.
– Turėjote kontaktą su asmeniu, sergančiu difterija.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir suleidžiamas antitoksinas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar difterija vis dar pasitaiko Lietuvoje?
Nors labai retai, pavieniai atvejai užregistruojami. Dauguma jų susiję su neskiepytais arba nepakankamai paskiepytais asmenimis.

Ar galima susirgti difterija, jei buvau skiepytas vaikystėje?
Taip, nes imunitetas po vakcinacijos silpnėja. Todėl būtina revakcinuotis kas 10 metų.

Kuo difterija pavojinga vaikams?
Vaikams infekcija gali labai greitai užblokuoti kvėpavimo takus, sukelti uždusimą, o toksinas gali pažeisti širdį ir nervus.

Ar skiepai nuo difterijos saugūs?
Taip, vakcinos yra saugios, patikimos ir patvirtintos Pasaulio sveikatos organizacijos. Dažniausi šalutiniai reiškiniai – nedidelis paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, praeinantis per kelias dienas.

Ar galima susirgti antrą kartą?
Taip, persirgus imunitetas nėra visam gyvenimui. Skiepai išlieka patikimiausia apsauga nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Svarbiausia, ką prisiminti

1. Difterija – sunki, bet visiškai išvengiama infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu.
2. Pirmieji simptomai – gerklės skausmas, pilkšvos apnašos, silpnumas, rijimo sunkumas.
3. Pagrindinis gydymo būdas – antidifterinis serumas ir antibiotikai.
4. Skiepai yra vienintelė patikima priemonė apsaugai – būtina revakcinuotis kas 10 metų.
5. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei įtariate infekciją ar turėjote kontaktą su sergančiuoju.