Stemplės varikozė reiškia išsiplėtusias venas stemplės sienelėje, kurios paprastai susidaro dėl padidėjusio kraujospūdžio portalinėje venoje, esančioje kepenyse. Ši būklė dažniausiai yra kepenų cirozės, kurios metu kepenų audinys pažeidžiamas ir negali tinkamai funkcionuoti, pasekmė. Kepenų cirozė sukelia kraujo srauto per kepenis sumažėjimą, dėl ko kraujas kaupiasi portalinėje venoje ir padidina spaudimą kraujagyslėse, įskaitant tas, kurios maitina stemplę.
Stemplės varikozės yra ypač pavojingos dėl didelės kraujavimo rizikos. Jei išsiplėtusios venos plyšta, gali atsirasti sunkus ir net gyvybei pavojingas kraujavimas. Kraujavimas iš stemplės varikozės gali pasireikšti staigiu burnos ar nosies kraujavimu, vemimu, kuriame matyti šviežias arba suvirškintas kraujas (pavyzdžiui, kavos tirščių pavidalu), bei juodomis, dervos pavidalo išmatomis.
Stemplės varikozės diagnozavimui dažniausiai naudojama virškinamojo trakto endoskopija, leidžianti tiesiogiai pamatyti išsiplėtusias venas. Gydymas gali apimti vaistus, skirtus sumažinti kraujospūdį portalinėje venoje, endoskopines procedūras, pavyzdžiui, varikozinių venų surišimą ar skleroterapiją, ir kartais chirurginę intervenciją.
Prevencija ir ankstyvas gydymas yra labai svarbūs, nes tiek stemplės varikozė, tiek su ja susijęs kraujavimas gali smarkiai pakenkti sveikatai ir reikalauti skubios medicinos pagalbos. Asmenims, sergantiems kepenų ligomis, rekomenduojama reguliariai tikrinti sveikatos būklę, kad būtų galima laiku nustatyti stemplės varikozę ir imtis reikiamų gydymo priemonių.
Simptomai
Stemplės varikozė dažnai prasideda be jokių simptomų ir daugelis žmonių nejaučia jokių požymių, kol neprasideda kraujavimas. Tačiau, kai kraujavimas iš išsiplėtusių venų stemplėje prasideda, simptomai gali būti šie:
- Vėmimas krauju: Staigus ir gausus kraujavimas iš stemplės varikozės gali sukelti kraujo vėmimą. Kraujas gali būti šviežias ir raudonas arba tamsesnis, primenantis kavos tirščius.
- Melena: Juodos, dervingos išmatos, kurios yra kraujo, praeinusio virškinimo traktu, rezultatas.
- Silpnumas ir galvos svaigimas: Dėl netekto kraujo kiekio gali pasireikšti silpnumo jausmas, galvos svaigimas, ypač staiga pakilus.
- Anemija: Ilgalaikis ar pasikartojantis kraujavimas gali sukelti geležies trūkumo anemiją, pasireiškiančią bendru silpnumu, blyškumu ir nuovargiu.
- Širdies plakimo jausmas: Dėl kraujo netekimo gali pasireikšti greitas širdies plakimas arba juntamas širdies dūžiavimas, bandant kompensuoti mažesnį kraujo tūrį.
Nors šie simptomai gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, staigus jų atsiradimas, ypač asmenims, sergantiems kepenų ligomis ar ciroze, turėtų būti laikomas skubios medicinos pagalbos signalu. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas ir nedelsiant kreipimasis į gydytoją yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir užkirsti kelią potencialiai gyvybei pavojingai būklei.
Priežastys
Stemplės varikozės atsiradimo pagrindinė priežastis yra padidėjęs spaudimas portalinėje venoje – tai pagrindinė veną, per kurią kraujas iš virškinimo trakto organų teka į kepenis. Šis padidėjęs spaudimas, vadinamas portaline hipertenzija, dažniausiai yra susijęs su kepenų sutrikimais, tokiu kaip:
- Kepenų cirozė: Tai yra dažniausia stemplės varikozės priežastis. Cirozė reiškia ilgalaikį kepenų pažeidimą ir randų (fibrozės) susidarymą, kuris trukdo normaliam kraujo tekėjimui per kepenis, sukeldamas spaudimą portalinėje venoje.
- Kepenų obstrukcija: Bet kokie kepenų ar kepenų kraujagyslių užsikimšimai ar obstrukcija taip pat gali sukelti portalinę hipertenziją.
- Trombozė: Portalinės venos trombozė, arba kraujo krešulių susidarymas portalinėje venoje, taip pat gali padidinti spaudimą šioje venoje ir sukelti stemplės varikozę.
- Schistosomiazė: Tai parazitinė infekcija, kuri taip pat gali sukelti kepenų pažeidimus ir portalinę hipertenziją, ypač endeminėse šalyse.
Kepenų funkcijos sutrikimas dėl cirozės ar kitų būklių neleidžia kraujui laisvai tekėti per kepenis, dėl ko kraujas kaupiasi ir didina spaudimą portalinėje venoje. Šis padidėjęs spaudimas verčia kraują ieškoti alternatyvių maršrutų, tokių kaip stemplės venos, kas su laiku jas išplečia ir sukelia varikozę.
Nors tiesiogiai išvengti stemplės varikozės neįmanoma, sveikos gyvensenos palaikymas ir kepenų ligų prevencija ar ankstyvas jų nustatymas ir gydymas gali padėti sumažinti portalinės hipertenzijos ir susijusių komplikacijų, įskaitant stemplės varikozę, riziką.
Rizikos veiksniai
Stemplės varikozės atsiradimą ir vystymąsi įtakoja keli rizikos veiksniai, daugiausia susiję su būklėmis, kurios lemia padidėjusį spaudimą portalinėje venoje ir kepenų ligomis. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Kepenų cirozė: Tai yra pagrindinė stemplės varikozės priežastis. Cirozė, kepenų randėjimas dėl ilgalaikio pažeidimo (pvz., dėl alkoholizmo, virusinio hepatito B ar C), smarkiai didina varikozės riziką.
- Portalinė hipertenzija: Bet kokie kepenų sutrikimai, kurie trukdo normaliam kraujo tekėjimui per kepenis ir sukelia padidėjusį spaudimą portalinėje venoje, didina stemplės varikozės riziką.
- Virusinis hepatitas: Hepatitas B ir C yra tarp pagrindinių cirozės ir portalinės hipertenzijos, o vėliau ir stemplės varikozės, priežasčių.
- Alkoholio vartojimas: Sunkus ir ilgalaikis alkoholio vartojimas yra viena iš dažniausių cirozės priežasčių, kuris savo ruožtu yra vienas iš stemplės varikozės rizikos veiksnių.
- Genetiniai veiksniai: Šeimos istorija, susijusi su kepenų ligomis, gali padidinti asmenų polinkį į cirozę ir portalinę hipertenziją.
- Trombozė portalinėje venoje: Kraujo krešulių susidarymas portalinėje venoje taip pat gali sukelti padidėjusį spaudimą ir vėliau stemplės varikozę.
- Infekcinės ligos: Tokios kaip schistosomiazė, kurios gali pažeisti kepenis ir sukelti portalinę hipertenziją, ypač endeminėse regionuose.
Nors kai kurių iš šių veiksnių negalima kontroliuoti, sveikos gyvensenos principų laikymasis, įskaitant saikingą alkoholio vartojimą ir virusinio hepatito prevenciją, gali padėti sumažinti stemplės varikozės ir jos komplikacijų riziką.
Komplikacijos
Stemplės varikozė, būklė, pasižyminti išsiplėtusiomis venomis stemplės sienelėje, gali sukelti kelias rimtas komplikacijas:
- Kraujavimas: Pagrindinė ir labiausiai gyvybei pavojinga stemplės varikozės komplikacija yra išsiplėtusių venų plyšimas, sukeliantis gausų kraujavimą. Tai gali būti staigus ir intensyvus, reikalaujantis skubios medicininės intervencijos.
- Aspiracinė pneumonija: Kraujavimas iš stemplės varikozės gali sukelti kraujo patekimą į kvėpavimo takus, dėl ko gali išsivystyti aspiracinė pneumonija – būklė, kai kraujas ar kitos medžiagos patenka į plaučius ir sukelia uždegimą.
- Anemija: Pasikartojantis ar sunkus kraujavimas gali sukelti geležies trūkumo anemiją, pasireiškiančią nuovargiu, silpnumu ir kitais simptomais, dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.
- Šoko būsena: Gausus kraujavimas iš stemplės varikozės gali sukelti šoko būseną, kai kraujospūdis smarkiai krenta ir gyvybiškai svarbūs organai negauna pakankamai deguonies.
- Sunkumai maitintis: Ilgalaikė stemplės varikozė gali sukelti maitinimosi sunkumų, nes rijimas tampa skausmingas ar net neįmanomas, dėl ko gali išsivystyti svorio kritimas ir mitybos trūkumai.
Dėl šių komplikacijų svarbu reguliariai tikrinti ir stebėti būklę, ypač asmenims, sergantiems kepenų ciroze ar portaline hipertenzija. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti kraujavimo ir kitų komplikacijų, taip gerinant gyvenimo kokybę ir sumažinant mirtingumo riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Stemplės varikozė yra rimta būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtų pasekmių:
- Jei pastebite kraujavimo požymių: Staigus vėmimas krauju ar juodos, dervos pavidalo išmatos (melena) yra skubios medicinos pagalbos reikalaujantys simptomai. Tai gali būti stemplės varikozės kraujavimo požymiai.
- Esant rijimo sunkumams: Nors stemplės varikozė dažnai prasideda be simptomų, rijimo sunkumai gali būti šios būklės požymis. Jei patiriate diskomfortą ar sunkumą nuryjant, kreipkitės į gydytoją.
- Pasireiškus naujiems ar pablogėjusiems krūtinės skausmams: Nors krūtinės skausmas gali turėti daug priežasčių, jis taip pat gali būti susijęs su stemplės varikozės komplikacijomis.
- Jei esate kepenų cirozės ar kitos kepenų ligos pacientas: Asmenys, sergantys kepenų ligomis, ypač ciroze, yra didelės rizikos grupė, todėl jiems rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl galimos stemplės varikozės.
- Esant svorio kritimui ir mitybos problemoms: Ilgalaikiai mitybos sunkumai dėl rijimo problemų gali reikšti, kad būtina medicininė intervencija.
- Jei patiriate nuolatinį ilgalaikį kosulį, ypač gulint: Tai gali būti regurgitacijos į kvėpavimo takus požymis, susijęs su stemplės varikozė.
Kreipkitės į gydytoją nedelsdami, jei patiriate bet kurį iš šių simptomų ar esate didelės rizikos grupėje dėl kepenų ligų. Ankstyvas įsikišimas gali užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prevencija
Stemplės varikozės tiesioginė prevencija gali būti sudėtinga, nes ši būklė dažniausiai yra kepenų ligų, ypač cirozės, pasekmė. Vis dėlto, yra keletas bendrų sveikatos priežiūros ir gyvensenos pakeitimų, kurie gali padėti sumažinti stemplės varikozės atsiradimo riziką arba jos progresavimą:
- Alkoholio vartojimo mažinimas arba jo atsisakymas: Alkoholis yra viena iš pagrindinių kepenų cirozės priežasčių. Mažinant arba visiškai atsisakant alkoholio, galima sumažinti kepenų pažeidimo riziką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis ir sveikaisiais baltymais, gali padėti palaikyti kepenų sveikatą ir sumažinti cirozės riziką.
- Svorio kontrolė: Antsvoris ir nutukimas gali sukelti riebalinę kepenų ligą, kuri gali progresuoti į cirozę. Svorio mažinimas per sveiką mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą gali sumažinti šią riziką.
- Virusinio hepatito prevencija: Hepatitas B ir C yra svarbios cirozės ir stemplės varikozės priežastys. Vakcinacija nuo hepatito B ir saugus elgesys, siekiant išvengti hepatito C užsikrėtimo (pvz., vengiant nesterilių švirkštų), yra svarbūs prevencijos veiksmai.
- Reguliari medicininė priežiūra: Asmenims, sergantiems kepenų ligomis ar turintiems didelę cirozės riziką, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti būtinus sveikatos patikrinimus. Ankstyva ligų, kurios gali sukelti stemplės varikozę, diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti jų progresavimo.
Nors šie prevencijos metodai negali visiškai užkirsti kelio stemplės varikozės atsiradimui, jie gali sumažinti riziką susirgti kepenų ligomis, kurios yra pagrindinė šios būklės priežastis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Stemplės varikozė susijusi su keletu dažnai užduodamų klausimų, atsižvelgiant į jos rimtą pobūdį ir galimas komplikacijas. Štai penki dažniausi klausimai apie šią būklę:
Kas sukelia stemplės varikozę?
Stemplės varikozę dažniausiai sukelia padidėjęs kraujospūdis portalinėje venoje, kuris yra tiesioginė kepenų cirozės pasekmė. Portalinė hipertenzija sukelia kraujo nutekėjimo iš virškinamojo trakto į kepenis sutrikimą, dėl ko kraujas kaupiasi stemplės venose ir jas išplėčia.
Kokie yra stemplės varikozės simptomai?
Dažnai stemplės varikozė pradiniame etape nesukelia jokių simptomų. Pagrindinis ir labiausiai pavojingas simptomas yra staigus ir gausus kraujavimas, kuris gali pasireikšti vėmimu krauju arba juodos spalvos išmatomis (melena). Kiti simptomai gali apimti diskomfortą ar skausmą rijant.
Kaip diagnozuojama stemplės varikozė?
Stemplės varikozė paprastai diagnozuojama naudojant virškinamojo trakto endoskopiją, procedūrą, kurios metu gydytojas įterpia ploną lanksčią vamzdelį su kamera į stemplę, kad galėtų pamatyti išsiplėtusias venas.
Kaip gydoma stemplės varikozė?
Gydymo metodai apima vaistus, pvz., beta blokatorius, skirtus mažinti portalinės hipertenzijos sukeltą spaudimą, endoskopines procedūras, pavyzdžiui, varikozinių venų surišimą ar skleroterapiją, kurios padeda užkirsti kelią kraujavimui, ir, retais atvejais, chirurginę intervenciją.
Kaip galima išvengti stemplės varikozės?
Nors tiesiogiai išvengti stemplės varikozės nėra įmanoma, galima mažinti jos atsiradimo riziką, valdant kepenų ligas ir portalinę hipertenziją. Tai apima alkoholio vartojimo ribojimą, sveikos mitybos laikymąsi, reguliarų fizinį aktyvumą ir, jei reikia, vaistų vartojimą kepenų ligoms gydyti.