Latakų karcinoma in situ (DCIS)

12 Min. skaitymas

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvos stadijos krūties vėžys, kuris prasideda pieno latakų epitelio ląstelėse ir neperžengia jų ribų, nesiskleisdamas į aplinkinius audinius. Ši būklė yra vadinama „in situ”, kas reiškia „savo vietoje”, nurodant, kad vėžinės ląstelės neplinta už latakų sienelių. DCIS diagnozė yra svarbi, nes laiku nustatytas ir tinkamai gydomas gali užkirsti kelią vėžio plitimui ir išsivystymui į invazinį krūties vėžį, kuris yra daug rimtesnė ir sunkiau gydoma būklė.

DCIS paprastai nustatoma atliekant krūties mamografiją, kurioje gali būti pastebėti kalcifikacijos – maži kalkių susidarymai, kurie dažnai yra ankstyvojo krūties vėžio požymis. Daugeliu atvejų DCIS nesukelia jokių simptomų ir nėra jaučiama fiziniu patikrinimu, todėl reguliarios krūties patikros ir mamografijos yra labai svarbios ankstyvai diagnozei.

DCIS gydymo strategijos gali apimti krūties išsaugojančias operacijas, tokias kaip lumpektomija, kartu su spinduline terapija, siekiant sumažinti atkryčio riziką, arba mastektomiją – krūties pašalinimą, ypač didelės rizikos atvejais. Hormoninė terapija taip pat gali būti rekomenduojama kai kuriems pacientams, priklausomai nuo vėžio hormoninio receptoriaus statuso.

DCIS atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo, dėl to, kad pagerėjo krūties vėžio ankstyvojo nustatymo metodai. Tai leidžia laiku atpažinti ir gydyti ankstyvos stadijos vėžį, taip gerokai padidinant išgyvenamumo rodiklius ir mažinant vėžio progresavimo riziką.

Simptomai

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvos stadijos krūties vėžio forma, pasireiškianti tik krūties pieno latakuose ir neišplitusi į aplinkinius audinius. Dėl savo lokalizuotos būklės, DCIS dažnai vadinama neinvazine krūties vėžio forma, suteikianti galimybę sėkmingam gydymui, jeigu ji laiku aptinkama. DCIS simptomai gali būti sunkiai pastebimi, nes dažnai jie nėra aiškiai išreikšti arba visai nepasireiškia.

Vienas iš galimų simptomų – pokyčiai krūties odos būklėje, pavyzdžiui, odos įdubimai, odos sudirginimas ar paraudimas, panašus į infekciją. Kartais gali pasireikšti ir neįprasti išskyros iš spenelio, kurios gali būti skaidrios, geltonos, kraujingos arba kitokios spalvos. Retesni atvejai apima spenelio įtraukimą arba spenelio odos pokyčius, primenančius egzemą.

Dažnai DCIS nustatoma atsitiktinai, per kasmetinę mamografiją, kurioje matomos mikrokalcifikacijos krūties pieno latakuose, neturinčios jokių išorinių simptomų. Tai reiškia, kad moterys, kurioms nėra jokių simptomų, taip pat turėtų reguliariai dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose, ypač vyresnio amžiaus moterys, nes DCIS dažnumas didėja su amžiumi.

Svarbu pabrėžti, kad ankstyva DCIS diagnostika ir gydymas gali žymiai sumažinti tolesnės invazinio krūties vėžio riziką. Todėl bet kokie krūties pokyčiai turėtų būti kuo skubiau aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Priežastys

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kuris ribojasi su pieno latakeliais ir nėra išplitęs į aplinkinius audinius. Nors DCIS laikoma neinvazyvia krūties vėžio forma, ji gali tapti invazyvia, jei nebus laiku gydoma. Šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai išskiria keletą veiksnių, kurie gali padidinti DCIS riziką.

  • Genetinis polinkis. Moterys, turinčios šeimos istoriją susijusią su krūties vėžiu arba paveldėjusios tam tikras genetines mutacijas (pvz., BRCA1 ar BRCA2), turi didesnę DCIS riziką.
  • Amžius. DCIS dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės.
  • Hormoniniai veiksniai. Ilgalaikis estrogeno poveikis, pavyzdžiui, vėlyvas pirmųjų menstruacijų pradžios amžius, vėlyvas menopauzės pradžios amžius, vėlai gimdymas arba vaikų neturėjimas, gali padidinti DCIS riziką.
  • Anksčiau patirtos krūties ligos. Moterys, kurios anksčiau sirgo kitomis krūties ligomis, ypač jei buvo randama atipinių ląstelių, gali turėti didesnę DCIS riziką.
  • Spinduliuotė. Ankstesnė krūtų spindulinė terapija, ypač jauname amžiuje, gali padidinti DCIS atsiradimo tikimybę.
  • Gyvensena ir aplinka. Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir tam tikros dietos gali turėti įtakos DCIS rizikai.

Nors kai kurie iš šių veiksnių, pavyzdžiui, genetika ar amžius, nėra kontroliuojami, sveikesnis gyvenimo būdas ir reguliarus krūties patikrinimas gali padėti anksti aptikti DCIS ir kitas krūties ligas. Svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys, turinčios vieną ar kelis rizikos veiksnius, susirgs DCIS ar kitu krūties vėžiu, tačiau žinios apie šiuos veiksnius gali padėti moterims ir jų gydytojams priimti informuotus sprendimus dėl sveikatos priežiūros ir prevencijos strategijų.

Rizikos veiksniai

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kuris apsiriboja pieno latakuose ir nesiskleidžia į aplinkinius audinius. DCIS yra svarbus rizikos veiksnys vystantis invazinei krūties vėžio formai. Ši būklė dažniausiai nustatoma atliekant mamografiją, nes dažnai nesukelia jokių simptomų ir nepastebima fiziškai. DCIS diagnozavimas ir ankstyvas gydymas yra svarbūs, nes tai gali padėti išvengti vėžio progresavimo.

Rizikos veiksniai:

  • Amžius: Didžiausia DCIS rizika yra moterims po menopauzės, ypač 50-60 metų amžiaus grupėje.
  • Genetiniai veiksniai: Moterys, turinčios BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, turi didesnę riziką susirgti DCIS.
  • Šeimos istorija: Krūties vėžio atvejai šeimoje padidina DCIS riziką.
  • Ankstesnės krūties ligos istorija: Moterys, turėjusios ankstesnių krūties ligų, ypač atipinių hiperplazijų, turi didesnę riziką susirgti DCIS.
  • Hormoninė pakeičiamoji terapija (HPT): Moterys, vartojusios hormoninę pakeičiamąją terapiją po menopauzės, ypač ilgalaikę, turi šiek tiek didesnę DCIS riziką.
  • Radiacija: Ankstesnė krūties spindulinė terapija, ypač jaunesniame amžiuje, padidina DCIS riziką.
  • Gyvenimo būdas: Nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir alkoholio vartojimas gali šiek tiek padidinti DCIS riziką.

Svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys, turinčios vieną ar kelis iš šių rizikos veiksnių, susirgs DCIS. Tačiau žinant savo rizikos veiksnius, galima imtis prevencinių veiksmų ir reguliariai tikrintis krūtis, siekiant anksti nustatyti galimus vėžio požymius.

Komplikacijos

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra neinvazinė krūties vėžio forma, tačiau, nepaisant to, kad ji neplinta į aplinkinius audinius, gali kilti tam tikrų komplikacijų, ypač jei būklė nėra laiku ar tinkamai gydoma. Pagrindinė komplikacija, susijusi su DCIS, yra jos progresavimas į invazinį krūties vėžį, kuris gali plisti į aplinkinius audinius ir toliau – į kitas kūno dalis.

Pagrindinės DCIS sukeliamos komplikacijos:

  • Progresavimas į invazinį krūties vėžį: Nepaisant to, kad DCIS yra neinvazinė vėžio forma, ji gali progresuoti į invazinį krūties vėžį, kuris yra daug rimtesnė būklė ir reikalauja intensyvesnio gydymo.
  • Pasikartojimas: Net ir po sėkmingo gydymo, yra rizika, kad DCIS gali pasikartoti tiek pačioje vietoje (lokalus pasikartojimas), tiek kitose krūties dalyse. Pasikartojimo rizika priklauso nuo kelio veiksnių, įskaitant gydymo būdą ir pradinio DCIS dydį bei tipą.
  • Psichologinė įtampa: Diagnozės, gydymo ir nuolatinio nerimo dėl galimo pasikartojimo patirtis gali turėti didelį psichologinį poveikį, sukeldama nerimą, depresiją ir kitus emocinius sunkumus.
  • Šalutinis poveikis ir komplikacijos, susiję su gydymu: Chirurgija, radioterapija ir hormoninė terapija, naudojamos DCIS gydyti, gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant skausmą, patinimą, infekcijas, audinių pažeidimus ir kardiovaskulinės sistemos problemas.
  • Krūties pokyčiai: Gydymas gali sukelti pastebimus krūties formos, dydžio ar tekstūros pokyčius, kurie gali turėti įtakos moters savijautai ir įvaizdžiui.

Svarbu reguliariai tikrintis ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika ir užtikrintas kuo geresnis sveikatos atkūrimas.

Kada kreiptis į gydytoją

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kuris apsiriboja pieno latakuose ir neplinta į kitus kūno audinius. Nors DCIS gali būti besimptomė, yra keletas situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

  • Pasikeitimai krūtyse: Jeigu pastebite bet kokius krūties pokyčius, pavyzdžiui, guzus, įdubimus, odos tekstūros pasikeitimus arba odos įtraukimus, tai gali būti ankstyvi DCIS požymiai.
  • Krūties odos paraudimas ar šiluma: Uždegiminiai pokyčiai ant krūties odos gali signalizuoti apie patologinius procesus.
  • Skausmas krūtyse ar speneliuose: Nors DCIS dažniausiai yra neskausmingas, bet koks netikėtas skausmas turėtų būti aptartas su gydytoju.
  • Spenelių išskyros: Bet kokios neįprastos spenelių išskyros, ypač kraujingos arba vienos spalvos, reikalauja medicininio vertinimo.
  • Spenelių įdubimai ar forma: Bet koks spenelių formos pasikeitimas ar įdubimai gali rodyti DCIS ar kitą krūties ligą.
  • Pokyčiai mamogramoje: Jei atliekant mamografinį tyrimą aptinkami kalcinatai ar neaiškūs tankiai, gydytojas gali siūlyti papildomus tyrimus, tokius kaip ultragarsas ar biopsija.

Svarbu nepamiršti, kad ankstyvas DCIS nustatymas ir gydymas gali padidinti gydymo sėkmės šansus ir sumažinti progresavimo į invazinį krūties vėžį riziką. Reguliarūs krūties savityros patikrinimai ir mamografiniai tyrimai, ypač moterims, priklausančioms aukštesnės rizikos grupėms, yra labai svarbūs ankstyvai diagnostikai.

Prevencija

Latakų karcinoma in situ (DCIS) yra ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kuris apsiriboja pieno latakuose ir nesiskleidžia į aplinkinius audinius. Nors absoliuti DCIS prevencija nėra įmanoma dėl daugelio nekontroliuojamų rizikos veiksnių, yra keletas būdų, kaip galima sumažinti susirgimo riziką ir užtikrinti ankstyvą nustatymą.

Sveikas gyvenimo būdas:

  • Mityba: Subalansuota, mažai riebalų turinti mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis ir sveikais grūdais, gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir gali sumažinti krūties vėžio riziką.
  • Svorio kontrolė: Palaikymas sveiko kūno svorio sumažina krūties vėžio, įskaitant DCIS, riziką, ypač po menopauzės.
  • Riboti alkoholio vartojimą: Alkoholio vartojimo mažinimas taip pat gali sumažinti krūties vėžio riziką.

Medicininės priemonės:

  • Krūties patikra: Reguliarios krūties patikros ir mamografija pagal gydytojo rekomendacijas padeda anksti nustatyti bet kokius pokyčius, įskaitant DCIS.
  • Rizikos vertinimas ir valdymas: Moterys, turinčios didelę krūties vėžio riziką (pvz., dėl genetinių veiksnių ar šeimos istorijos), turėtų aptarti su gydytoju galimybes rizikai valdyti, įskaitant profilaktinę mediciną ar net chirurgiją.

Psichologinė parama:

  • Švietimas ir psichologinė parama: Informacijos apie krūties vėžį teikimas ir prieinamumas psichologinei paramai gali padėti moterims priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros.

Nors šios prevencinės priemonės negarantuoja visiškos apsaugos nuo DCIS, jos gali padėti sumažinti riziką ir skatinti ankstyvą diagnozę, kurios metu gydymas yra efektyviausias.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra latakų karcinoma in situ (DCIS)?

DCIS yra neinvazinė krūties vėžio forma, kuri apsiriboja pieno latakuose ir nesiskleidžia į aplinkinius audinius. Tai yra ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kuris, jei nebus gydomas, gali progresuoti į invazinį krūties vėžį.

Kaip DCIS diagnozuojama?

Dažniausiai DCIS nustatoma atliekant mamografiją, kurioje matomi kalcifikatai pieno latakuose. Patvirtinimui gali prireikti biopsijos, per kurią imamas audinio mėginys detaliam histologiniam tyrimui.

Kokie gydymo būdai taikomi DCIS?

Gydymas priklauso nuo DCIS dydžio, tipo ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi gydymo būdai yra operacija (lumpektomija arba mastektomija) ir radioterapija. Kai kurioms moterims taip pat gali būti rekomenduojama hormoninė terapija.

Ar DCIS gali pasikartoti po gydymo?

Yra tam tikra rizika, kad DCIS gali pasikartoti arba progresuoti į invazinį krūties vėžį net ir po gydymo. Todėl svarbu reguliariai tikrintis ir laikytis visų gydytojo rekomendacijų.

Kaip galima sumažinti DCIS riziką?

Nors absoliučios prevencijos nėra, sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, svorio kontrolę ir alkoholio vartojimo ribojimą, gali padėti sumažinti riziką. Moterims su didesne rizika gali būti rekomenduojami reguliarūs krūties patikrinimai ir mamografija.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Palikite komentarą