Diabetas yra lėtinė būklė, kurią sukelia insulino gamybos ar poveikio sutrikimai, dėl kurių organizme sutrinka gliukozės (cukraus) apykaita. Skiriamos dvi pagrindinės diabeto rūšys – 1 tipo ir 2 tipo diabetas, kurių kiekvienos atsiradimo priežastys skiriasi:
1 tipo diabetas dažniausiai atsiranda dėl autoimuninės reakcijos, kuomet imuninė sistema klaidingai puola ir naikina kasos beta ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Tai lemia absoliutų insulino trūkumą organizme. Nors tikslūs šios autoimuninės reakcijos sukėlėjai nėra žinomi, manoma, kad tam įtakos turi genetiniai veiksniai ir galbūt tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, virusinės infekcijos.
2 tipo diabetas yra dažniausia diabeto forma, kurią dažnai lemia insulino rezistencija. Tai reiškia, kad organizmo ląstelės tampa mažiau jautrios insulino poveikiui, dėl ko sutrinka normali gliukozės panaudojimo procesas. Pagrindinės 2 tipo diabeto priežastys apima antsvorį ar nutukimą, fizinio aktyvumo stoką, nepakankamą mitybą ir genetinius veiksnius. Taip pat svarbų vaidmenį gali atlikti amžius, etninė priklausomybė ir tam tikri sveikatos būklės, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
Abiem diabeto tipams būdinga, kad nesant tinkamo gydymo ir valdymo, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, regos sutrikimus, nervų pažeidimus ir inkstų ligas. Todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą.
Rizikos veiksniai
Diabeto rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo diabeto tipo:
1 tipo diabeto rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis: Šeimos istorija dėl 1 tipo diabeto gali padidinti riziką.
- Autoimuninės būklės: Kitos autoimuninės ligos, pvz., skydliaukės ligos ar celiakija, gali didinti riziką.
- Geografinė padėtis: Tyrimai rodo, kad tam tikrose geografinėse vietovėse 1 tipo diabetas pasitaiko dažniau.
- Amžius: Nors 1 tipo diabetas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis diagnozuojamas vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje.
2 tipo diabeto rizikos veiksniai:
- Antsvoris ar nutukimas: Didelis kūno masės indeksas (KMI) yra pagrindinis 2 tipo diabeto rizikos veiksnys.
- Fizinio aktyvumo stoka: Mažas fizinis aktyvumas didina 2 tipo diabeto riziką.
- Amžius: 2 tipo diabeto rizika didėja su amžiumi, ypač viršijus 45 metų ribą.
- Šeimos istorija dėl diabeto: Artimų giminaičių (tėvų ar brolių, seserų) sergamumas diabetu gali didinti riziką.
- Ne sveika mityba: Dieta, turtinga perdirbtais maisto produktais ir prisotintaisiais riebalais, taip pat didelis cukraus suvartojimas, gali didinti riziką.
- Etninė priklausomybė: Kai kurios etninės grupės, pvz., afroamerikiečiai, Lotynų Amerikos kilmės asmenys, Azijos amerikiečiai ir Ramiojo vandenyno salų kilmės asmenys, turi didesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu.
- Gestacinis diabetas: Moterys, kurios nėštumo metu sirgo gestaciniu diabetu, turi didesnę riziką vėliau gyvenime susirgti 2 tipo diabetu.
Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius yra svarbus siekiant imtis prevencinių veiksmų ir mažinti diabeto riziką, įskaitant sveikos mitybos įpročių formavimą, reguliarų fizinį aktyvumą ir, jei reikia, svorio metimą.
Komplikacijos
Diabetas, nepriklausomai nuo tipo, gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, kurios paveikia įvairias kūno sistemas. Laiku neaptikus ir nekontroliuojant, šios komplikacijos gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti rimtų sveikatos problemų:
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Diabetas žymiai didina širdies ligų, įskaitant koronarinę širdies ligą, miokardo infarktą ir insultą, riziką.
- Nervų pažeidimai (neuropatija): Aukštas cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti nervus visame kūne, sukeldamas skausmą, tinglingą, dilgčiojimą arba jautrumo praradimą, dažniausiai kojose ir pėdose.
- Inkstų pažeidimai (nefropatija): Diabetas gali pažeisti inkstus, sukeliantis jų funkcijos sutrikimą, kas gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo.
- Regos sutrikimai: Diabetas yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių suaugusiems dėl tokios būklės kaip diabetinė retinopatija, kur cukraus kiekio kraujyje padidėjimas pažeidžia akies tinklainę.
- Pėdų problemos: Nervų pažeidimai ir prasta kraujotaka pėdose gali sukelti žaizdų, kurios gyja labai lėtai ir gali infekuotis, kartais net vedant prie amputacijos.
- Odos ir gleivinių infekcijos: Diabetas didina odos infekcijų ir kai kurių grybelinių infekcijų riziką.
- Klausos problemos: Diabetu sergantys žmonės dažniau patiria klausos praradimą nei tie, kurie neturi diabeto.
- Psichologinės problemos: Diabetas gali sukelti emocinės sveikatos problemų, įskaitant depresiją ir nerimą.
Kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje, reguliariai tikrinantis sveikatos būklę ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima žymiai sumažinti šių komplikacijų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją dėl diabeto yra svarbu, pastebėjus ankstyvus simptomus arba esant didesnei rizikai susirgti šia liga. Štai pagrindinės situacijos, kada turėtumėte nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- Pastebėjote diabeto simptomus: Tai apima padidėjusį troškulį, dažną šlapinimąsi, nuovargį, svorio kritimą nepaisant didėjančio apetito, regėjimo pablogėjimą, lėtai gyjančias žaizdas ir dažnesnes infekcijas.
- Esate aukštos rizikos grupėje: Jei turite šeimos istoriją dėl diabeto, sergate nutukimu, turite aukštą kraujospūdį arba esate vyresnio amžiaus, reguliarūs patikrinimai gali padėti anksti nustatyti diabetą.
- Pasireiškė gestacinio diabeto simptomai nėštumo metu: Moterys, patiriančios gestacinį diabetą, turėtų būti atidžiai stebimos, nes tai didina riziką vėliau gyvenime susirgti 2 tipo diabetu.
- Jaučiate neuropatinį skausmą ar kitus nervų pažeidimo simptomus: Jei patiriate kojų tirpimą, dilgčiojimą ar skausmą, tai gali būti diabetinės neuropatijos požymiai.
- Pastebėjote bet kokius odos pokyčius: Diabetas gali sukelti odos pokyčius, įskaitant infekcijas, prasta žaizdų gijimą ar odos pigmentacijos pakitimus.
- Jei sergate kitomis su diabetu susijusiomis sveikatos problemomis: Tokiomis kaip aukštas cholesterolio lygis ar širdies ligos.
Ankstyvas diabeto nustatymas ir tinkamas valdymas yra raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, mažinant komplikacijų riziką. Jei turite bet kokių abejonių ar susirūpinimų dėl savo sveikatos būklės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Prevencija