Angina – tai ūminis ryklės ir tonzilių (migdolų) uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės arba virusinės infekcijos. Ši liga yra labai dažna, ypač šaltuoju metų laiku, ir gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nors daugeliu atvejų angina praeina savaime, kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo antibiotikais ar net medicininės priežiūros, kad būtų išvengta komplikacijų.
- Kas yra angina?
- Kokios yra anginos priežastys?
- Kokie yra anginos simptomai?
- Kaip nustatoma angina?
- Kaip gydoma angina?
- Kaip išvengti anginos?
- Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Kaip plinta angina?
- Galimos anginos komplikacijos
- Mityba sergant angina
- Vaikų angina
- Kaip stiprinti imunitetą po anginos?
- Kaip atskirti anginą nuo paprasto peršalimo?
- Namų priežiūra sergant angina
- Dažniausiai užduodami klausimai
- Svarbiausia, ką prisiminti
- Šaltiniai
Kas yra angina?
Angina (lot. tonsillitis acuta) – tai tonzilių, dažniausiai gomurio migdolų, uždegimas. Tonzilės yra limfinės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis. Kai į organizmą patenka bakterijos ar virusai, migdolai gali uždegti, paburkti ir sukelti skausmą.
Angina gali būti:
- Virusinė – dažniausiai sukelta peršalimo ar gripo virusų.
- Bakterinė – dažniausiai ją sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes), vadinamas streptokokine angina.
Kokios yra anginos priežastys?
Anginą gali sukelti:
- Virusai (adenovirusai, rinovirusai, gripo virusas, Epstein-Barr virusas ir kt.);
- Bakterijos, ypač streptokokai;
- Susilpnėjęs imunitetas;
- Staigūs temperatūros pokyčiai (pvz., geriant labai šaltus gėrimus);
- Ilgalaikis kontaktas su sergančiu asmeniu (infekcija perduodama oro lašeliniu būdu);
- Dantų ar dantenų infekcijos, kurios gali plisti į gerklę.
Kokie yra anginos simptomai?

Dažniausi anginos simptomai:
- Stiprus gerklės skausmas, ypač ryjant;
- Karščiavimas (dažnai iki 38–39 °C);
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai;
- Baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių;
- Blogas burnos kvapas;
- Bendras silpnumas, nuovargis, apetito stoka;
- Kartais – galvos ar pilvo skausmas, ypač vaikams.
Virusinės anginos atveju simptomai dažniausiai būna švelnesni, o bakterinės – intensyvesni ir užsitęsia ilgiau.
Kaip nustatoma angina?
Diagnozė nustatoma remiantis:
- Gydytojo apžiūra – įvertinama gerklės būklė, tonzilių dydis, apnašos, limfmazgiai.
- Greitas streptokokų testas – atliekamas gydytojo kabinete, kad būtų nustatyta, ar infekciją sukėlė bakterijos.
- Bakteriologinis pasėlis iš gerklės – tikslesnis tyrimas, kai reikia patvirtinti bakterinę kilmę.
Svarbu nesiimti savarankiško gydymo antibiotikais – tik gydytojas gali nustatyti, ar jie reikalingi.
Kaip gydoma angina?
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo tipo.
Virusinė angina:
- Antibiotikų nereikia, nes jie neveikia virusų.
- Rekomenduojamas simptominis gydymas:
- Poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas;
- Šiltos arbatos, sultiniai, minkštas maistas;
- Gerklės skalavimas druskos tirpalu ar antiseptiniais skysčiais;
- Karščiavimui – paracetamolis ar ibuprofenas.
Bakterinė angina (streptokokinė):
- Skiriami antibiotikai (dažniausiai penicilino grupės);
- Svarbu išgerti visą gydytojo paskirtą kursą, net jei simptomai praeina anksčiau;
- Skausmui ir karščiavimui malšinti – priešuždegiminiai vaistai;
- Gali būti rekomenduojama lovos režimas.
Kaip išvengti anginos?
Profilaktikos priemonės:
- Stiprinti imuninę sistemą – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas;
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis;
- Plauti rankas, ypač prieš valgį ir po buvimo viešose vietose;
- Nevartoti tų pačių indų ar dantų šepetėlių su kitais asmenimis;
- Vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų;
- Laiku gydyti burnos ir dantų infekcijas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Karščiavimas viršija 38,5 °C ir laikosi ilgiau nei 2–3 dienas;
- Skausmas labai stiprus arba sunku ryti net skysčius;
- Pastebimos pūlingos apnašos ant tonzilių;
- Atsiranda kaklo patinimas, kvėpavimo ar kalbėjimo sunkumai;
- Po antibiotikų vartojimo nepagerėja per 2–3 dienas;
- Kartojasi anginos epizodai (daugiau kaip 3–4 kartus per metus).
Kaip plinta angina?

Infekcija plinta:
- Oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint, kalbant);
- Per tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu (pvz., bučiuojantis);
- Per užkrėstus daiktus – stalo įrankius, stiklines, rankšluosčius;
- Kartais – iš burnos ar nosiaryklės infekcijos židinių (pvz., sugedusių dantų, sinusito).
Svarbu žinoti, kad net ir po simptomų išnykimo žmogus dar kelias dienas gali būti infekcijos nešiotojas.
Galimos anginos komplikacijos
Negydoma arba netinkamai gydoma angina gali sukelti šias komplikacijas:
Vietinės komplikacijos:
- Pūlinys šalia tonzilių (peritonzilinis abscesas) – pasireiškia stipriu skausmu, sunkumu ryti, patinimu vienoje gerklės pusėje;
- Vidurinės ausies uždegimas (otitas);
- Sinusitas (nosies ančių uždegimas).
Bendrosios komplikacijos (dažniausiai po bakterinės anginos):
- Reumatinė karštligė – pažeidžia širdį ir sąnarius;
- Inkstų uždegimas (glomerulonefritas);
- Sepsis – bakterijų patekimas į kraują (reta, bet pavojinga komplikacija).
Todėl visada svarbu laikytis viso gydymo kurso ir nepertraukti antibiotikų vartojimo anksčiau laiko.
Mityba sergant angina
Sergant angina, ryti gali būti skausminga, todėl reikėtų rinktis minkštą, šiltą ir maistingą maistą, kuris dirgintų gerklę kuo mažiau.
Rekomenduojama:
- Šiltos sriubos, sultiniai, košės, trintos daržovės;
- Jogurtai, kefyras, vaisių tyrelės;
- Šiltos arbatos su medumi, ramunėlėmis ar liepžiedžiais;
- Daug vandens, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos.
Venkite:
- Aštraus, rūgštaus ar labai karšto maisto;
- Šaltų gėrimų, ledo;
- Gazuotų gėrimų ir alkoholio.
Vaikų angina
Vaikai serga angina dažniau nei suaugusieji, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi.
Vaikams liga dažnai prasideda staiga – su aukšta temperatūra, galvos ar pilvo skausmu, vėmimu.
Tėvams svarbu:
- Nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei vaikas karščiuoja virš 38 °C ar atsisako gerti;
- Nedaryti inhaliacijų garais be gydytojo nurodymo (gali pabloginti būklę);
- Nepriversti vaiko valgyti – svarbiausia, kad gertų pakankamai skysčių;
- Po antibiotikų kurso tęsti imuniteto stiprinimą (probiotikai, subalansuota mityba, pakankamas miegas).
Kaip stiprinti imunitetą po anginos?
Po persirgtos anginos imuninė sistema būna susilpnėjusi, todėl verta padėti organizmui atsigauti:
- Miegoti bent 7–8 valandas per parą;
- Vartoti pakankamai skysčių ir vitaminų turinčių maisto produktų (vaisių, daržovių, žuvies, riešutų);
- Gerti vitaminą C ir D, jei jų trūksta (pasitarus su gydytoju);
- Palaipsniui grįžti prie fizinio aktyvumo;
- Vengti rūkymo ir alkoholio, kurie silpnina imunitetą;
- Skirti dėmesio burnos higienai – tai mažina bakterijų kaupimąsi burnos ertmėje.
Kaip atskirti anginą nuo paprasto peršalimo?
| Simptomas | Angina | Peršalimas |
|---|---|---|
| Gerklės skausmas | Labai stiprus, trukdo ryti | Vidutinis, dažnai su kosuliu |
| Karščiavimas | Dažnai aukštas (virš 38 °C) | Lengvas arba visai nėra |
| Kosulys | Retai | Dažnas |
| Tonzilių būklė | Patinusios, su pūlingomis apnašomis | Šiek tiek paraudusios |
| Limfmazgiai | Skausmingi, padidėję | Paprastai nepastebimi |
| Gydymas | Dažnai reikia antibiotikų | Simptominis (poilsis, skysčiai) |
Namų priežiūra sergant angina
Norint palengvinti simptomus:
- Gerkite daug šiltų skysčių (vandens, arbatos, sultinių);
- Skalaukite gerklę druskos tirpalu (1/2 arbatinio šaukštelio druskos į stiklinę šilto vandens);
- Naudokite čiulpiamas pastiles su antiseptikais;
- Vėdinkite kambarį ir drėkinkite orą;
- Ilsėkitės ir venkite fizinio krūvio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar angina užkrečiama?
Taip, ypač pirmosiomis dienomis. Liga plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju.
Kiek laiko trunka angina?
Virusinė forma dažniausiai praeina per 5–7 dienas, bakterinė – po 7–10 dienų gydymo.
Ar reikia likti namuose?
Taip, rekomenduojama pailsėti ir nesilankyti viešose vietose, kad nesukeltumėte infekcijos plitimo.
Ar galima gerti šaltus gėrimus sergant angina?
Geriau vengti – šaltis gali dirginti gerklę ir sulėtinti gijimą.
Ar galima gydytis natūraliomis priemonėmis?
Kai kuriais atvejais galima jas derinti – pvz., ramunėlių ar šalavijų skalavimus, tačiau jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Svarbiausia, ką prisiminti
- Angina – tai dažna, bet ne visada nekalta liga, galinti sukelti komplikacijų.
- Bakterinė angina gydoma tik antibiotikais, kuriuos turi skirti gydytojas.
- Poilsis, skysčiai ir tinkama burnos higiena padeda greičiau pasveikti.
- Savarankiškas gydymas antibiotikais gali būti pavojingas.
- Jei simptomai sunkūs ar ilgalaikiai – būtina kreiptis į medikus.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija (WHO): www.who.int
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): www.ecdc.europa.eu
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: www.sam.lrv.lt
- NHS (UK National Health Service): www.nhs.uk/conditions/tonsillitis
- Mayo Clinic: www.mayoclinic.org/diseases-conditions/tonsillitis
Straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
