4 blogiausi maisto produktai kepenų sveikatai
Mūsų kepenys – tai tylusis kūno darbininkas. Jos kasdien atlieka daugiau nei 500 funkcijų: nuo kraujo filtravimo iki hormonų reguliavimo ir riebalų skaidymo. Bet dažnai mes apie jas susimąstome tik tada, kai jos ima „pykti“. Ir dažniausiai – dėl to, ką dedame į savo lėkštę. Štai keturi maisto produktai, kurių reikėtų vengti arba smarkiai riboti, jei norite ilgai išlaikyti sveikas kepenis.
Cukrus – saldus priešas
Galbūt jis atrodo nekaltas – tas šaukštelis cukraus kavoje, keli sausainiai po darbo ar gazuotas gėrimas karštą dieną. Tačiau kepenys cukraus perteklių paverčia riebalais, o tai gali lemti vadinamąją nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą (NAFLD). Tai viena sparčiausiai plintančių kepenų ligų pasaulyje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač fruktozės – tokios, kokia randama kukurūzų sirupe – vartojimas yra ypač žalingas kepenims. Ji dažnai slepiasi perdirbtuose produktuose: sultyse, limonaduose, sausainiuose, pusryčių dribsniuose. Kuo daugiau fruktozės, tuo labiau kepenys apkraunamos ir pradeda kaupti riebalus. Galiausiai tai gali vesti į uždegimą, fibrozę ar net kepenų cirozę.
Alkoholis – legali, bet pavojinga cheminė bomba
Tai turbūt žinomiausias kepenų priešas. Kepenys yra pagrindinis organas, neutralizuojantis alkoholį, bet jos turi ribas. Kai alkoholio suvartojama per daug, kepenys ima gaminti toksinius junginius, kurie žaloja jų ląsteles, sukelia uždegimą ir ilgainiui gali virsti kepenų ciroze arba net vėžiu.
Nors kai kas sako, kad taurė vyno per dieną naudinga sveikatai, kepenims net ir nedidelis, bet reguliarus alkoholio vartojimas gali būti žalingas. Ypač pavojinga, kai alkoholis derinamas su riebiu ar labai saldžiu maistu – tai padidina toksinų gamybą ir apsunkina detoksikaciją.
Greitas maistas – riebalų ir druskos kokteilis
Mėsainiai, bulvytės, vištienos kepsneliai – tai ne tik greitas užkandis, bet ir lėta žala kepenims. Šiuose produktuose gausu sočiųjų riebalų, perdirbtų angliavandenių ir druskos – visų priešų, kurių kepenys labai nemėgsta.
Sotieji riebalai skatina riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse, o perdirbti angliavandeniai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, skatindami insulino išsiskyrimą. Tai veda į metabolinį sindromą – būklę, glaudžiai susijusią su kepenų pažeidimais. Be to, per didelis druskos kiekis gali paskatinti vandens susilaikymą organizme ir padidinti kepenų spaudimą.
Perdirbta mėsa – nematomas nitritų pavojus
Dešros, rūkytos dešrelės, kumpiai ir kiti perdirbti mėsos gaminiai dažnai atrodo patrauklūs savo skoniu ir patogumu, bet kepenims jie – tikras iššūkis. Šiuose produktuose gausu konservantų, ypač nitritų ir nitratų, kurie, virškinimo metu, gali virsti kenksmingais junginiais ir pažeisti kepenų audinius.
Be to, perdirbtoje mėsoje dažnai randama daug druskos ir sočiųjų riebalų. Ilgainiui toks maistas gali paskatinti uždegiminius procesus organizme ir prisidėti prie kepenų ligų vystymosi. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių kepenys jau patiria stresą – dėl antsvorio, cukrinio diabeto ar padidėjusio cholesterolio.
Kepenų sveikata – tai ne momentinis sprendimas, o gyvenimo būdas. Ir nors šie keturi maisto produktai yra plačiai prieinami ir dažnai vartojami, jų ribojimas gali turėti ilgalaikės naudos jūsų kepenims. Vietoje to rinkitės daugiau daržovių, nesmulkintų grūdų, sveikų baltymų ir vandens. Jūsų kepenys tikrai padėkos – tyliai, bet ištikimai.
Monika Jankauskienė
Žurnalistė, kuri rašo ne tik apie sveikatą, bet ir apie žmones, jų istorijas, kasdienius pasirinkimus ir sprendimus, kurie keičia gyvenimą. Jos tekstai – tai ne sausos žinios, o gyvi pasakojimai, kurie įkvepia rūpintis savimi, sustoti ir išgirsti, ką sako kūnas.
Nuo pirmojo interviu su gydytoju kaimo ambulatorijoje iki šiandienos pokalbių su pasaulinio lygio sveikatos ekspertais – Monika išmoko vieną paprastą tiesą: kiekvienas žmogus turi teisę suprasti savo sveikatą. Todėl ji rašo taip, kad suprastų visi – nuo močiutės, verdančios arbatą nuo kraujospūdžio, iki jaunuolio, ieškančio tiesos tarp sveikatingumo mitų.
Monikos straipsniai atpažįstami iš šilto tono, patikimos informacijos ir pagarbaus požiūrio į skaitytoją. Ji nebijo kalbėti apie jautrias temas – nuo lėtinių ligų iki emocinės sveikatos, nuo kasdienės mitybos iki sveikatos sistemų spragų. Viskas tam, kad žmogus jaustųsi ne pamokytas, o suprastas ir padrąsintas.
