Epilepsija – tai neurologinė būklė, pasižyminti pasikartojančiais neprovokuotais traukuliais dėl smegenų veiklos sutrikimų. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių nervų sistemos ligų visame pasaulyje. Epilepsijos priepuoliai gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinę polinkį, smegenų traumas, infekcijas, smegenų auglius arba kitas smegenų struktūros anomalijas. Priepuolių simptomai gali labai skirtis, pradedant trumpais dėmesio sutrikimais ir baigiant stipriais raumenų spazmais.

Epilepsijos diagnozė paprastai remiasi paciento medicinine istorija, traukulių aprašymu ir neurologiniais tyrimais, tokiais kaip elektroencefalografija (EEG), kuri fiksuoja smegenų elektros veiklą, ir kartais smegenų vaizdavimo tyrimais, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Gydymas dažniausiai apima vaistus nuo traukulių, kurie padeda kontroliuoti priepuolius, tačiau kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos chirurginės intervencijos, dieta ar nervų stimuliacija.

Nors epilepsija kai kuriems žmonėms gali būti visiškai kontroliuojama vaistais, kitiems gali tekti susidurti su ilgalaikiais iššūkiais, susijusiais su liga. Svarbu pabrėžti, kad su tinkama priežiūra ir gydymu daugelis žmonių su epilepsija gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, visuomenės švietimas ir sąmoningumo didinimas apie epilepsiją gali padėti sumažinti su liga susijusią stigmatizaciją ir diskriminaciją.

Simptomai

Epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kurioje smegenų dalyje prasideda priepuolis ir kaip jis plinta. Simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Štai keletas dažniausių epilepsijos simptomų:

• Generalizuoti traukuliai: Viso kūno traukuliai, kurie apima raumenų spazmus, sąmonės netekimą ar net valingų judesių kontrolės praradimą.
• Absansai (mažieji priepuoliai): Trumpalaikis sąmonės praradimas ar fiksacija, kurios metu asmuo gali žvilgsniu kibti į vieną tašką ir nereaguoti į aplinką.
• Fokaliniai priepuoliai: Simptomai priklauso nuo veikiamos smegenų dalies. Gali pasireikšti jutiminiais pokyčiais (pvz., keistais pojūčiais, vizualiniais ar garsiniais iškraipymais), raumenų trūkčiojimu vienoje kūno pusėje, psichologiniais sutrikimais, tokiomis kaip deja vu ar jamais vu pojūčiai, ar net nekontroliuojamu elgesiu, pvz., žagsėjimu ar nesuprantamu murmėjimu.
• Automatizmai: Netyčiniai, pasikartojantys judesiai, tokie kaip rankų trinimas ar burnos judesiai, atsirandantys fokalinių priepuolių metu.
• Sąmonės netekimas ar sumišimas: Asmuo gali netekti sąmonės ar atrodyti sumišęs, neatsiminti priepuolio ar nesuprasti, kas įvyko po jo.
• Auros: Keisti pojūčiai ar išankstiniai ženklai, kurie gali pranašauti priepuolį, įskaitant keistus kvapus, skonius ar jausmus, tokius kaip „skrandžio šiurpuliavimas”.

Svarbu pažymėti, kad ne visiems epilepsiją turintiems žmonėms pasireiškia visi minėti simptomai, ir kiekvieno asmenų patirtis su liga gali skirtis. Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų sau ar kitiems, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl tinkamo įvertinimo ir gydymo.

Priežastys

Epilepsija yra neurologinė būklė, pasižyminti pasikartojančiais neprovokuotais priepuoliais, kuriuos sukelia smegenų elektrinės veiklos sutrikimai. Nors tikslios epilepsijos priežastys gali skirtis, jos dažniausiai susijusios su įvairiais veiksniais, kurie gali paveikti smegenų veiklą.

Viena iš pagrindinių epilepsijos priežasčių yra genetinis polinkis. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės gali būti genetiškai linkę į epilepsiją, o tai reiškia, kad ši būklė gali būti paveldėta.

Smegenų pažeidimai, įskaitant traumas, insultus, infekcijas (pvz., meningitą ar encefalitą), ir smegenų auglius, taip pat gali sukelti epilepsiją. Bet koks būklės, kuri pažeidžia smegenų ląsteles arba trukdo jų normaliai veiklai, atvejis gali padidinti epilepsijos riziką.

Neurologinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, taip pat gali būti susijusios su epilepsijos išsivystymu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kiti rizikos veiksniai apima perinatalinius pažeidimus ir kai kuriuos vystymosi sutrikimus, pavyzdžiui, tuberozinę sklerozę.

Aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas, įskaitant alkoholio ir narkotikų vartojimą, taip pat gali turėti įtakos epilepsijos išsivystymui. Nors šie veiksniai ne visada yra tiesioginiai epilepsijos sukėlėjai, jie gali padidinti pažeidžiamumą arba sukelti priepuolius žmonėms, jau turintiems šią būklę.

Nepaisant įvairių žinomų priežasčių, daugeliu atvejų epilepsijos kilmė lieka neaiški, o tai vadinama idiopatine epilepsija. Tokiu atveju epilepsijos priepuoliai atsiranda be nustatomos priežasties.

Epilepsijos gydymas ir valdymas priklauso nuo konkrečios priežasties, jei ji žinoma, ir gali apimti vaistų terapiją, chirurgiją, dietos keitimus ir gyvenimo būdo pakeitimus, siekiant sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą.

Rizikos veiksniai

Epilepsijos rizikos veiksniai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo asmenų. Kai kurie žmonės gali būti linkę į epilepsiją dėl genetinių priežasčių, o kitiems veiksniai gali būti susiję su išorinėmis ar vidinėmis aplinkybėmis.

• Genetika: Šeimos istorija epilepsijos atveju didina riziką. Kai kurie genetiniai sutrikimai taip pat gali padidinti epilepsijos išsivystymo tikimybę.
• Amžius: Epilepsijos rizika yra didžiausia vaikystėje ir vyresniame amžiuje, tačiau būklė gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje.
• Smegenų pažeidimai: Smegenų traumos, susijusios su avarijomis, kritimais ar sportu, gali sukelti epilepsiją. Smegenų operacijos taip pat gali padidinti riziką.
• Infekcinės ligos: Smegenų infekcijos, pavyzdžiui, meningitas ar encefalitas, gali sukelti epilepsiją.
• Insultas ir kitos kraujagyslių ligos: Šie veiksniai padidina epilepsijos riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
• Degeneracinės smegenų ligos: Alzheimerio liga ir Parkinsono liga gali padidinti epilepsijos riziką.
• Prenataliniai pažeidimai: Smegenų pažeidimai, atsirandantys dar gimdoje dėl infekcijos, motinos sveikatos problemų arba nepakankamos mitybos, gali padidinti vaiko riziką vystytis epilepsiją.
• Kai kurie gyvenimo būdo veiksniai: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali sukelti priepuolius ir didinti epilepsijos riziką, ypač jei asmuo jau turi tam tikrų smegenų pažeidimų.

Nors šie veiksniai gali didinti epilepsijos išsivystymo riziką, ne visi, kuriems jie būdingi, susirgs šia liga. Svarbu atkreipti dėmesį į sveikatą ir, pastebėjus įspėjamuosius priepuolių simptomus, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Komplikacijos

Epilepsija gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį asmeniui. Šios komplikacijos priklauso nuo epilepsijos formos, priepuolių dažnumo ir sunkumo, taip pat nuo asmenybės bendros sveikatos būklės.

• Fizinės traumos: Priepuolių metu asmuo gali patirti įvairias traumas, įskaitant kritimus, lūžius, ir galvos sužalojimus. Tai ypač rizikinga, jei priepuolis įvyksta vairuojant, plaukiant ar atliekant kitą pavojingą veiklą.
• Status epilepticus: Tai yra būklė, kai ilgai trunkantis priepuolis arba serija priepuolių vyksta be sąmonės atkūrimo tarp jų. Status epilepticus gali sukelti nuolatinę smegenų žalą ir yra gyvybei pavojinga būklė.
• Psichologinės ir socialinės problemos: Ilgalaikė epilepsija gali sukelti depresiją, nerimą, ir socialinę izoliaciją. Žmonės, sergantys epilepsija, gali patirti darbo rinkos diskriminaciją, turėti sunkumų mokymosi ar santykių srityse.
• Nepakankamas gydymas: Kai kuriems žmonėms sunku rasti veiksmingą gydymo būdą, dėl ko jie gali patirti daugybę nepageidaujamų šalutinių poveikių nuo vaistų, nekontroliuojamus priepuolius ir sumažėjusią gyvenimo kokybę.
• SUDAS (staigi neaiškios priežasties mirtis sergant epilepsija): Nors reta, tai yra rimta komplikacija, kai žmogus sergantis epilepsija miršta be aiškios priežasties. SUDAS rizika didesnė, jei asmuo patiria dažnus ir sunkius priepuolius.

Epilepsijos komplikacijų prevencija ir valdymas apima reguliarų gydymo sekimą, saugaus gyvenimo aplinkos užtikrinimą, sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas dėl psichologinės pagalbos ir gyvenimo būdo korekcijas, siekiant sumažinti priepuolių riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl epilepsijos reikėtų nedelsiant, kai pastebimi pirmieji ligos simptomai ar įvyksta tam tikri įvykiai, kurie gali rodyti epilepsijos priepuolių buvimą. Svarbu atpažinti šias situacijas, kad galima būtų kuo greičiau pradėti veiksmingą gydymą ir išvengti galimų komplikacijų.

• Pirmasis nepaaiškinamas priepuolis: Bet koks neprovokuotas sąmonės netekimas, raumenų trūkčiojimas ar kitoks nekontroliuojamas kūno judesys yra rimtas signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Pasikartojantys priepuoliai: Jeigu asmuo patiria daugiau nei vieną neprovokuotą priepuolį, tai gali būti epilepsijos požymis.
• Priepuolio trukmė ilgesnė nei 5 minutės: Ilgai trunkantis priepuolis gali būti gyvybei pavojinga būklė, vadinama status epilepticus, kuri reikalauja skubios medicinos pagalbos.
• Nepasitaisanti sąmonė po priepuolio: Jeigu asmuo neatsigauna po priepuolio ar jo sąmonės būklė yra sutrikusi ilgiau nei įprasta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Sunkumai kvėpuojant arba jei priepuolis įvyksta vandenyje: Tai gali kelti pavojų gyvybei, todėl reikalinga nedelsiant kreiptis pagalbos.
• Jei asmuo yra nėščia arba patiria priepuolį pirmą kartą būdama nėščia: Nėštumas gali paveikti epilepsijos priepuolius, todėl būtina konsultacija su gydytoju.
• Jei priepuoliai dėl epilepsijos pradeda daryti įtaką kasdieniam gyvenimui: Pablogėjusi gyvenimo kokybė, didėjantis priepuolių dažnumas ar sunkumas yra priežastis kreiptis į specialistą.

Laiku kreipiantis į gydytoją galima nustatyti tikslią epilepsijos priežastį, parinkti tinkamą gydymą ir išvengti galimų komplikacijų, taip užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę sergant epilepsija.

Prevencija

Nors visiškai užkirsti kelią epilepsijai gali būti sudėtinga, yra keletas prevencijos būdų, kurie gali padėti sumažinti ligos išsivystymo riziką arba palengvinti jos eigą. Šios prevencinės priemonės apima:

• Traumų prevencija: Dėvėti saugos diržus važiuojant automobiliu, šalmus važiuojant dviračiu ar motociklu ir imtis kitų atsargumo priemonių, siekiant išvengti galvos traumų.
• Infekcinių ligų prevencija: Laikytis asmens higienos, skiepytis rekomenduojamomis vakcinomis (pvz., nuo meningito), kad būtų išvengta smegenų infekcijų, kurios gali sukelti epilepsiją.
• Sveikas gyvenimo būdas: Vengti alkoholio ir narkotikų, kurie gali sukelti priepuolius ar pabloginti epilepsijos simptomus. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamai poilsio ir vengti per didelio streso.
• Nėštumo metu: Moterims, planuojančioms nėštumą, svarbu konsultuotis su gydytoju dėl tinkamų vitaminų vartojimo ir sveikatos priežiūros, siekiant sumažinti riziką kūdikiui.
• Kraujagyslių ligų prevencija: Kontroliuoti aukštą kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir kitus širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, kad būtų išvengta insulto, kuris gali sukelti epilepsiją.
• Mokymasis atpažinti ir valdyti priepuolius: Žmonėms, kuriems jau diagnozuota epilepsija, svarbu mokytis atpažinti veiksnius, galinčius sukelti priepuolius, pvz., tam tikrus maisto produktus, alkoholį ar netinkamą miego režimą, ir stengtis jų vengti.

Nors kai kuriais atvejais epilepsijos išvengti neįmanoma, šios prevencijos strategijos gali padėti sumažinti ligos išsivystymo riziką arba sušvelninti jos simptomus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Epilepsija kelia daug klausimų tiek sergantiems šia liga, tiek jų artimiesiems. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai apie epilepsiją:

Kas yra epilepsija?

Epilepsija – tai neurologinė būklė, pasižyminti pasikartojančiais neprovokuotais priepuoliais dėl smegenų elektrinės veiklos sutrikimų. Priepuoliai gali būti įvairūs, pradedant trumpais sąmonės netekimais ir baigiant intensyviais raumenų trūkčiojimais.

Ar epilepsija yra užkrečiama?

Ne, epilepsija nėra užkrečiama. Ji negali būti perduodama iš vieno žmogaus kitam jokiu būdu. Epilepsijos priežastys susijusios su genetiniais veiksniais, smegenų pažeidimais arba ligomis, bet ne su užkrečiamumu.

Ar epilepsiją galima išgydyti?

Nors epilepsija dažnai laikoma lėtine būkle, kai kuriais atvejais ji gali būti efektyviai kontroliuojama ar net išgydoma gydymo, pavyzdžiui, vaistais, chirurgija, dieta ar nervų stimuliacija, pagalba. Tačiau gydymo veiksmingumas priklauso nuo epilepsijos tipo ir asmeninės situacijos.

Ar žmonės, sergantys epilepsija, gali turėti normalų gyvenimą?

Taip, daugelis žmonių, sergančių epilepsija, su tinkamu gydymu ir priežiūra gali gyventi pilnavertį ir produktyvų gyvenimą. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, laikytis gydymo plano ir būti informuotiems apie būklę bei jos valdymą.

Kaip elgtis per epilepsijos priepuolį?

Svarbiausia – išlikti ramiam ir užtikrinti, kad asmuo neįsisiūbuotų ir nebūtų sužeistas. Padėkite jį ant šono, kad lengviau kvėpuotų, ir padėkite kažką minkšto po galva. Nevartykite asmens ir nedėkite nieko į burną. Priepuolio metu stebėkite laiką; jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, reikia kviesti greitąją pagalbą.