Epiglotitas yra rimta ir staigiai progresuojanti uždegiminė būklė, kuriai būdingas epiglotio – mažos kremzlės, esančios gerklės gale ir padedančios nukreipti maistą į stemplę bei apsaugoti kvėpavimo takus valgant – patinimas. Nors ši būklė gali paveikti bet kurio amžiaus asmenis, dėl skiepijimo programų ji tapo retesnė vaikams ir dažniau pasitaiko suaugusiems.

Epiglotito sukėlėjas dažniausiai yra bakterinė infekcija, įskaitant Haemophilus influenzae tipo b (Hib), streptokokus ir stafilokokus, tačiau ją gali sukelti ir virusai, grybeliai ar sužalojimai dėl karšto maisto ar cheminių medžiagų patekimo į gerklę.

Ši būklė yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti, nes greitai progresuojantis epiglotio patinimas gali sukelti kvėpavimo takų užsikimšimą ir asfiksiją. Svarbiausi epiglotito simptomai yra staigus karščiavimas, sunkumai ryjant, seilėtekis, balsas skamba kaip „ant varno“, sunku kvėpuoti ir nerimas.

Ankstyvas epiglotito atpažinimas ir gydymas yra kritiškai svarbūs. Gydymas paprastai apima antibiotikus infekcijai kontroliuoti, kartais – kortikosteroidus, kad sumažėtų patinimas, ir deguonies terapiją ar kvėpavimo pagalbą, jei pacientas patiria kvėpavimo sunkumų. Skiepai prieš Hib bakteriją yra veiksminga profilaktinė priemonė prieš epiglotitą vaikams.

Simptomai

Epiglotitas yra staigiai progresuojanti ir potencialiai gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti ryškiu epiglotio (viršutinės trachėjos dalies, uždarančios kvėpavimo takus rijant) uždegimu ir patinimu. Būdingi simptomai yra:

• Staigus karščiavimas: Temperatūros pakilimas, dažnai staigus ir aukštas.
• Sunkumai ir skausmas ryjant: Valgymo ir gėrimo metu gali būti juntamas stiprus diskomfortas ar net skausmas.
• Seilėtekis: Dėl rijimo sunkumų gali padidėti seilėtekis.
• Kvėpavimo sunkumai: Patinęs epiglotis gali trukdyti oro pratekėjimui, sukeliant dusulį ar švokštimą.
• Balso pokyčiai: Balsas gali tapti užkimęs, primenantis kalbėjimą „ant varno“.
• Nerimas ir nemalonus pojūtis: Asmuo gali jausti stiprų nerimą dėl kvėpavimo sunkumų, gali atrodyti nekantrus ar neįprastai susirūpinęs.
• Poza „ortopnėja“: Sergantieji gali instinktyviai ieškoti pozos, kuri palengvina kvėpavimą, pavyzdžiui, sėdėti, palenkiantis į priekį.
• Cianozė: Dėl deguonies trūkumo gali pasireikšti odos ir lūpų mėlynė.

Svarbu atpažinti šiuos simptomus kaip galimus epiglotito požymius ir nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybas, kadangi greita medicininė intervencija yra gyvybiškai svarbi. Epiglotitas reikalauja skubaus dėmesio, nes būklė gali greitai progresuoti, sukeldama kvėpavimo takų užsikimšimą.

Priežastys

Epiglotitas yra gerklės uždegimas, kurio metu uždegimas ir patinimas veikia epiglotį – mažą kremzlę, esančią gerklės gale, kuri atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią maisto ir skysčių patekimui į kvėpavimo takus. Šios būklės priežastys gali būti įvairios:

• Bakterinė infekcija: Tradiciškai dažniausia epiglotito priežastis buvo Haemophilus influenzae tipo b (Hib) bakterija. Nors skiepijimas sumažino šios bakterijos sukeltų atvejų skaičių, kiti bakteriniai sukėlėjai, tokie kaip Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes, taip pat gali sukelti epiglotitą.
• Virusinės infekcijos: Kai kuriais atvejais epiglotitą gali sukelti virusai, pavyzdžiui, herpes simplex virusas, parainfluenza ir įvairūs kvėpavimo takų virusai.
• Grybelinės infekcijos ir sužalojimai: Nors retai, grybelinės infekcijos ir fiziniai sužalojimai, pavyzdžiui, gerklės sužalojimas dėl svetimkūnio ar karšto skysčio suvartojimo, taip pat gali sukelti epiglotitą.
• Kitos priežastys: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir kitos uždegimą skatinančios medžiagos gali dirginti epiglotį ir sukelti uždegiminę reakciją.

Nors epiglotitas yra retesnis skiepijimų programų dėka, vis dar svarbu žinoti potencialias priežastis ir būti atsargiems, ypač turint omenyje, kad ši būklė gali greitai tapti gyvybei pavojinga. Svarbu atpažinti ankstyvus simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rizikos veiksniai

Nors epiglotitas gali ištikti bet kurį asmenį, tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti šia potencialiai gyvybei pavojinga būkle. Šie rizikos veiksniai apima:

• Amžius: Tradiciškai epiglotitas dažniausiai pasitaikydavo mažiems vaikams, tačiau dėl Haemophilus influenzae tipo b (Hib) vakcinacijos programų, pastaraisiais metais daugiau atvejų fiksuojama suaugusiųjų amžiaus grupėje.
• Vakcinacijos statusas: Nepakankamas vakcinacijos nuo Hib apsaugos lygis gali padidinti epiglotito atsiradimo riziką, ypač vaikams.
• Imuninės sistemos būklė: Silpnesnė imuninė sistema, dėl įvairių priežasčių, įskaitant imuninę sistemos slopinančią terapiją, AIDS ar kitas imunodeficitines būkles, gali padidinti riziką susirgti epiglotitu.
• Sezoniniai veiksniai: Epiglotito atvejai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, kai dažniau pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos.
• Rūkymas ir pasyvusis rūkymas: Tie, kurie rūko arba dažnai yra prie rūkančių žmonių, gali turėti didesnę epiglotito išsivystymo riziką dėl kvėpavimo takų dirginimo ir padidėjusios infekcijos tikimybės.
• Ankstesnės kvėpavimo takų infekcijos: Nesenos ar esamos kvėpavimo takų infekcijos gali padidinti epiglotito išsivystymo tikimybę.

Nors ne visus šiuos veiksnius galima kontroliuoti, žinojimas apie juos gali padėti sumažinti epiglotito išsivystymo riziką, ypač skatinant vakcinaciją ir vengiant žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo.

Komplikacijos

Epiglotitas yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, nes ji gali sukelti rimtas komplikacijas, jei nėra laiku gydoma. Šios komplikacijos apima:

• Kvėpavimo takų užsikimšimas: Greitas epiglotio patinimas gali visiškai užblokuoti oro patekimą į plaučius, sukeldamas kvėpavimo nepakankamumą ir, esant ekstremalioms sąlygoms, asfiksiją.
• Hipoksija: Deguonies trūkumas organizme dėl apsunkinto kvėpavimo gali pažeisti smegenis ir kitus svarbius organus.
• Sepsis: Infekcija, kuri pradžioje sukelia epiglotitą, gali išplisti į kraują, sukeldama sepsį – rimtą ir gyvybei pavojingą organizmo atsaką į infekciją.
• Pneumonija: Kvėpavimo takų infekcija gali išplisti į plaučius, sukeldama pneumoniją.
• Meningitas: Nors tai reta, infekcija gali išplisti iki smegenų ir smegenų apvalkalų, sukeldama meningitą.

Laiku pradėtas gydymas, įskaitant antibiotikų terapiją infekcijai kontroliuoti ir priemones kvėpavimo takų atvėrimui, gali užkirsti kelią šioms komplikacijoms. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybas, pastebėjus epiglotito simptomus, kad būtų išvengta rimtų pasekmių.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl epiglotito reikia nedelsiant, pastebėjus pirmuosius šios būklės simptomus, kadangi tai gali greitai tapti gyvybei pavojinga. Štai pagrindiniai signalai, rodantys, kad reikalinga skubi medicininė pagalba:

• Sunkumai kvėpuojant: Staigus dusulys, švokštimas arba oro trūkumo pojūtis yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių epiglotito simptomų.
• Staigus karščiavimas: Aukšta temperatūra, ypač kartu su kitais epiglotito požymiais.
• Sunkumai ryjant: Skausmas ir diskomfortas ryjant, kuris gali būti tiek su maistu, tiek su seilėmis, kartu su seilėtekio padidėjimu.
• Balso pokyčiai: Užkimęs balsas arba kalbėjimas „ant varno”, kartu su kitais simptomais.
• Nerimas ir agitacija: Sunkumai kvėpuojant ir kitas diskomfortas gali sukelti didelį nerimą ar net panikos jausmą.
• Poza palengvinanti kvėpavimą: Instinktyvus kūno polinkis į priekį siekiant palengvinti kvėpavimą.

Jei pastebimi šie simptomai, ypač vaikui, nedelsiant reikia skambinti į skubios pagalbos tarnybas arba skubiai vykti į artimiausią ligoninės priėmimo skyrių. Epiglotitas reikalauja greitos medicinos specialistų intervencijos, įskaitant galimą kvėpavimo takų valdymą ir gydymą, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Prevencija

Nors epiglotito išvengti visiškai neįmanoma, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti šios rimtos būklės atsiradimo riziką:

• Vakcinacija: Svarbiausia prevencinė priemonė yra vakcinacija prieš Haemophilus influenzae tipo b (Hib) bakteriją, kuri istoriškai buvo viena iš dažniausių epiglotito priežasčių. Hib vakcina yra įtraukta į vaikų vakcinacijos kalendorių ir yra veiksminga priemonė užkirsti kelią infekcijai.
• Asmeninė higiena: Reguliarus rankų plovimas ir tinkama asmeninės higienos praktika gali padėti apsisaugoti nuo įvairių infekcijų, įskaitant tas, kurios gali sukelti epiglotitą.
• Sąmoningas rūkymo ir pasyvaus rūkymo vengimas: Rūkymas ir pasyvus rūkymas gali dirginti kvėpavimo takus ir silpninti imuninę sistemą, todėl rekomenduojama vengti šių veiksnių.
• Sveikatos priežiūra: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir ankstyvas kvėpavimo takų infekcijų, įskaitant gripą ir pneumokokinę infekciją, gydymas gali padėti išvengti komplikacijų, susijusių su epiglotitu.
• Informuotumas: Žinojimas apie epiglotito simptomus ir skubių veiksmų imamasis esant pirmiesiems požymiams gali užkirsti kelią rimtoms pasekmėms.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaisant prevencinių priemonių, epiglotitas vis tiek gali pasireikšti. Todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei įtariate šią būklę, ypač vaikams, kurie yra labiau pažeidžiami.

Dažniausiai užduodami klausimai

Epiglotitas yra rimta būklė, dėl kurios žmonės dažnai turi daug klausimų. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai:

Kas sukelia epiglotitą?

Epiglotitą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, ypač Haemophilus influenzae tipo b (Hib) bakterija. Tačiau ją taip pat gali sukelti kiti mikroorganizmai, įskaitant virusus ir grybelius, bei fiziniai sužalojimai, pavyzdžiui, karšto maisto ar gėrimo suvartojimas.

Kokie yra epiglotito simptomai?

Pagrindiniai epiglotito simptomai apima staigų karščiavimą, sunkumus ir skausmą ryjant, seilėtekį, užkimusį balsą, kvėpavimo sunkumus ir nerimą. Sunkiais atvejais gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija.

Kaip gydomas epiglotitas?

Epiglotitas reikalauja skubios medicininės pagalbos. Gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją infekcijai kontroliuoti, kartais kortikosteroidus, kad sumažėtų patinimas, ir deguonies terapiją ar kvėpavimo pagalbą, jei pacientas patiria kvėpavimo sunkumų.

Ar epiglotitas yra užkrečiamas?

Pats epiglotitas kaip uždegiminė būklė nėra užkrečiamas, tačiau sukėlę mikroorganizmai, pavyzdžiui, Hib bakterija, gali būti perduodami iš žmogaus į žmogų. Vakcinacija yra efektyvi prevencinė priemonė prieš Hib bakteriją.

Kaip galima išvengti epiglotito?

Nors visiškai išvengti epiglotito negalima, Hib vakcinacija yra svarbi prevencinė priemonė. Be to, reikėtų vengti rūkymo, pasyvaus rūkymo ir imtis priemonių stiprinti bendrą imunitetą. Taip pat svarbu laikytis asmeninės higienos, ypač rankų plovimo, kad sumažintumėte infekcijos riziką.