Viduriavimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Padidėjęs tuštinimosi dažnumas: Dažnesnis nei įprasta noras išsituštinti, kartais net kelis kartus per dieną.
• Skystos arba vandeninės išmatos: Išmatų konsistencijos pasikeitimas, išmatos tampa skystos arba vandeninės.
• Pilvo skausmai arba spazmai: Dažnas simptomas, kartais skausmas gali būti aštrus arba spazminis.
• Pilvo pūtimas ir dujų susidarymas: Jausmas, kad pilvas yra pripūstas arba išsipūtęs.
• Nepilnas tuštinimasis: Po tuštinimosi gali likti jausmas, kad žarnos nėra visiškai ištuštintos.
• Pykinimas ir vėmimas: Kartais viduriavimą gali lydėti pykinimas ar vėmimas, ypač jei priežastis yra infekcinė.
• Dehidratacija: Ilgai trunkant viduriavimui, gali išsivystyti dehidratacijos požymiai, tokie kaip sausa oda, retas šlapinimasis, tamsios spalvos šlapimas, sausos lūpos ir galvos skausmas.

Jei viduriavimas yra lengvas ir trunka trumpai, dažniausiai jis praeina savaime. Tačiau jei viduriavimas yra sunkus, trunka ilgiau nei kelias dienas, lydimas karščiavimo, kraujo išmatose ar stipraus dehidratacijos, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos problemų.

Priežastys

Viduriavimas gali turėti daug įvairių priežasčių, įskaitant infekcines ir neinfekcines sąlygas. Dažniausiai sutinkamos priežastys yra:

• Virusinės infekcijos: Rotavirusai, norovirusai ir adenovirusai yra tarp dažniausių viduriavimą sukeliančių virusų. Ypač vaikams rotavirusas yra žinomas kaip dažna viduriavimo priežastis.
• Bakterinės infekcijos: Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli, Shigella ir Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą, dažnai susijusį su maisto apsinuodijimu.
• Parazitai: Giardia lamblia, Cryptosporidium ir kitos parazitinės infekcijos, plintančios užterštu maistu ar vandeniu, taip pat gali sukelti viduriavimą.
• Maisto netoleravimas ir alergijos: Laktazės nepakankamumas (negebėjimas virškinti pieno cukraus laktozės) ir gliuteno netoleravimas (celiakija) yra pavyzdžiai, kaip maisto netoleravimas gali sukelti viduriavimą.
• Vaistai: Kai kurie vaistai, įskaitant antibiotikus, gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį, nes jie gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
• Uždegiminės žarnyno ligos: Krono liga ir opinis kolitas yra lėtinės būklės, kurios sukelia žarnyno uždegimą ir gali sukelti lėtinį viduriavimą.
• Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai: Pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), kuris gali sukelti viduriavimą kartu su pilvo skausmu ir kitais simptomais.
• Psichologinis stresas: Stresas ir nerimas gali turėti įtakos virškinimo sistemai ir kartais sukelti viduriavimą.

Svarbu nustatyti viduriavimo priežastį, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą. Jei viduriavimas yra sunkus, ilgai trunkantis ar lydimas nerimą keliančių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.

Rizikos veiksniai

Viduriavimą gali sukelti įvairūs rizikos veiksniai, kurie padidina tikimybę patirti šią nemalonę būklę. Štai keletas dažniausių viduriavimo rizikos veiksnių:

• Kelionės į užsienį: Ypač į šalis su mažesniais higienos standartais, kur galima lengviau užsikrėsti maisto ar vandens pernešamomis infekcijomis.
• Vartojami vaistai: Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, vartojimas gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sukelti viduriavimą.
• Maisto netoleravimas: Kai kurie žmonės gali patirti viduriavimą po tam tikrų maisto produktų vartojimo dėl maisto netoleravimo, pavyzdžiui, laktozės ar gliuteno.
• Užkrečiamosios žarnyno infekcijos: Infekcijos, sukeltos virusų (pvz., rotaviruso), bakterijų (pvz., Salmonella, E. coli) ar parazitų (pvz., Giardia lamblia), yra dažni viduriavimo sukėlėjai.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Asmenys su silpninta imunine sistema, pavyzdžiui, dėl HIV/AIDS ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę į infekcijas, kurios gali sukelti viduriavimą.
• Psichologinis stresas: Stresas ir nerimas gali turėti poveikį virškinimo sistemai ir kartais sukelti viduriavimą.
• Uždegiminės žarnyno ligos: Tokios ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas yra susijusios su lėtiniu viduriavimu.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti imtis prevencinių veiksmų ir sumažinti viduriavimo atsiradimo tikimybę. Svarbu yra laikytis tinkamos higienos, atsargiai rinktis maistą ir vandenį kelionių metu, taip pat žinoti savo maisto toleranciją ir vengti žinomų alergenų.

Komplikacijos

Viduriavimas, ypač jei jis yra sunkus ir ilgai trunkantis, gali sukelti įvairias komplikacijas. Šios komplikacijos gali apimti:

• Dehidratacija: Tai viena iš dažniausių ir potencialiai pavojingiausių viduriavimo komplikacijų. Dehidratacija atsiranda, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei suvartoja. Tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą, sausas lūpas, retą šlapinimąsi ir sumišimą.
• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas: Viduriavimas gali sukelti svarbių mineralų, pavyzdžiui, natrio, kalio ir chloridų, netekimą. Šių elektrolitų disbalansas gali sukelti raumenų silpnumą, spazmus, širdies ritmo sutrikimus ir kitas rimtas sveikatos problemas.
• Nutukimo sutrikimai: Ilgai trunkantis viduriavimas gali sukelti mitybos trūkumą, nes maistinės medžiagos nėra tinkamai absorbuojamos. Tai gali lemti svorio kritimą ir maistinių medžiagų trūkumą.
• Žarnyno uždegimas: Kai kuriais atvejais, ypač esant infekcijai, viduriavimas gali sukelti žarnyno uždegimą ir pažeidimą.
• Žarnyno absorbcijos sutrikimai: Ilgalaikis viduriavimas gali pažeisti žarnyno gleivinę, dėl ko gali sutrikti maistinių medžiagų absorbcija, sukeldamas tolesnius mitybos trūkumus.

Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas yra sunkus, trunka ilgiau nei keletą dienų, arba jei jį lydi karščiavimas, kraujas išmatose ar stipri dehidratacija. Ankstyva intervencija ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti šių komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo reikia, jei pastebimi šie simptomai ar situacijos, nes jie gali rodyti rimtesnę sveikatos būklę arba komplikacijų riziką:

• Viduriavimas trunka ilgiau nei trys dienos: Ilgai trunkantis viduriavimas gali sukelti dehidrataciją ir kitas sveikatos problemas.
• Intensyvus dehidratacijos požymiai: Tokių kaip labai sausa oda, retas šlapinimasis, stiprus troškulys, sausos lūpos, letargija ar sumišimas.
• Kraujas išmatose arba juodos, degutinės išmatos: Tai gali rodyti virškinamojo trakto kraujavimą arba kitas rimtas sveikatos būkles.
• Aukštas karščiavimas (38°C ir aukštesnis): Karščiavimas gali signalizuoti apie infekcinę priežastį, kuri gali reikalauti medicininio gydymo.
• Intensyvūs pilvo skausmai ar spazmai: Stiprus skausmas gali rodyti uždegimą ar kitą rimtą problemą virškinimo sistemoje.
• Sunkus vėmimas: Jeigu kartu su viduriavimu pasireiškia ir vėmimas, tai gali apsunkinti skysčių vartojimą ir didinti dehidratacijos riziką.
• Svorio kritimas: Ilgalaikis viduriavimas, lydimas svorio kritimo, gali būti lėtinių virškinamojo trakto sutrikimų požymis.
• Silpnumas ar letargija: Bendras organizmo silpnumas gali rodyti sunkią dehidrataciją ar maistinių medžiagų trūkumą.
• Jei esate nėščia, vyresnio amžiaus ar turite imuninę sistemą silpninančią būklę: Šios grupės asmenys yra labiau pažeidžiami ir viduriavimas jiems gali sukelti rimtesnes sveikatos problemas.

Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti viduriavimo sukeltų komplikacijų ir užtikrinti veiksmingą gydymą.

Prevencija

Prevencija yra svarbi siekiant sumažinti viduriavimo atvejų skaičių ir sušvelninti su juo susijusias sveikatos problemas. Čia pateikiami pagrindiniai viduriavimo prevencijos patarimai:

• Rankų higiena: Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po apsilankymo tualete, prieš valgant, po kontakto su sergančiais asmenimis ar gyvūnais ir po daržovių bei vaisių tvarkymo.
• Maisto sauga: Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves prieš vartojimą. Kepkite, virkite arba troškinkite mėsą ir žuvį iki saugios vidinės temperatūros. Venkite nešvaraus vandens ir maisto, ypač kelionių metu.
• Vandens švarumas: Gerkite tik švarų, geriamąjį vandenį. Jei nesate tikri dėl vandens švarumo, jį virkite arba naudokite vandens valymo priemones.
• Asmeninis maisto produktų paruošimas: Laikykitės tinkamos maisto laikymo ir paruošimo praktikos, kad išvengtumėte kryžminio užteršimo.
• Maisto netoleravimo ir alergijų vengimas: Jei žinote, kad tam tikri maisto produktai sukelia Jums viduriavimą, stenkitės jų vengti.
• Probiotikų vartojimas: Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, ypač vartojant antibiotikus, kurie gali sutrikdyti žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
• Sveikos gyvensenos palaikymas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas padeda palaikyti gerą virškinimo sistemos būklę ir stiprina imuninę sistemą.

Laikantis šių prevencijos principų, galima sumažinti viduriavimo riziką ir užtikrinti geresnę sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko gali trukti viduriavimas?

Viduriavimo trukmė priklauso nuo jo priežasties. Ūmus viduriavimas paprastai trunka nuo kelių dienų iki vienos savaitės ir dažniausiai susijęs su infekcija. Lėtinis viduriavimas gali trukti ilgiau nei tris savaites ir gali būti susijęs su virškinimo trakto sutrikimais, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis ar dirgliosios žarnos sindromu.

Ką valgyti sergant viduriavimu?

Sergant viduriavimu, rekomenduojama laikytis lengvos dietos, pavyzdžiui, BRAT dietos, kuri apima bananus, ryžius, obuolių tyrę ir tostus. Šie maisto produktai yra švelnūs žarnynui ir padeda sutvirtinti išmatas. Taip pat svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Ar galima užkirsti kelią viduriavimui?

Nors visiškai išvengti viduriavimo gali būti sunku, ypač jei jis susijęs su infekcijomis, galima sumažinti riziką, laikantis higienos taisyklių, pavyzdžiui, reguliariai plaunant rankas, vengiant nešvaraus maisto ir vandens, ypač keliaujant, ir vartojant tik patikrintą ar tinkamai paruoštą maistą.

Kada dėl viduriavimo reikia kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją reikia, jei viduriavimas sunkus ir trunka ilgiau nei tris dienas, jei jį lydi karščiavimas, kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas ar dehidratacijos požymiai, pavyzdžiui, retas šlapinimasis, labai tamsus šlapimas, sausa oda, galvos svaigimas ar sumišimas.

Kaip gydomas viduriavimas?

Viduriavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Daugeliu atvejų svarbu gerti daug skysčių ir laikytis lengvos dietos. Kartais gali būti skiriami medikamentai, kurie mažina žarnyno judrumą, arba antibiotikai, jei viduriavimas sukeltas bakterinės infekcijos. Esant dehidratacijai, gali prireikti elektrolitų tirpalų.