Storosios žarnos išemija

    0

    Storosios žarnos išemija yra būklė, kai sumažėja kraujo tiekimas į storąją žarną, dėl ko sutrinka jos audinių mityba ir gali išsivystyti audinių pažeidimas ar nekrozė. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant arterijų susiaurėjimą ar užsikimšimą, kuris trukdo normaliam kraujo tekėjimui. Nors storosios žarnos išemija gali paveikti bet kurį amžiaus asmenį, dažniausiai ji pasitaiko vyresniems nei 60 metų žmonėms.

    Šios būklės simptomai gali skirtis priklausomai nuo išemijos sunkumo ir apimties. Dažni simptomai apima pilvo skausmą, kuris gali būti staigus arba palaipsniui didėjantis, taip pat viduriavimą, kartais su krauju. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kiti virškinimo trakto sutrikimai, pavyzdžiui, pykinimas ar vėmimas.

    Storosios žarnos išemijos diagnozavimui gali būti naudojami įvairūs tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, rentgeno nuotraukas su kontrastine medžiaga, kompiuterinę tomografiją (KT) arba kolonoskopiją. Gydymo metodai priklauso nuo išemijos priežasties ir sunkumo, galimi variantai apima vaistų terapiją, skirtą pagerinti kraujo tekėjimą, gydymą vaistais nuo infekcijų, jei jos yra, ar net chirurginę intervenciją, kad būtų atkurtas kraujo tiekimas į pažeistą žarnos dalį ar pašalinti nekroziniai audiniai.

    Svarbu anksti nustatyti ir gydyti storosios žarnos išemiją, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno perforacija, infekcija ar ilgalaikė žarnyno funkcijos praradimas. Tinkamas gydymas ir sveikatos priežiūros specialistų priežiūra gali padėti išvengti šių pavojingų pasekmių.

    Simptomai

    Storosios žarnos išemija sukelia įvairius simptomus, priklausomai nuo to, kokia žarnos dalis yra paveikta ir koks išemijos sunkumas. Pagrindiniai simptomai apima:

    • Pilvo skausmas: Dažniausiai pasireiškia staigus, intensyvus pilvo skausmas, kuris gali atsirasti netikėtai. Skausmas gali lokalizuotis tam tikroje pilvo dalyje, priklausomai nuo to, kurioje žarnos dalyje sumažėjo kraujo tiekimas.
    • Viduriavimas: Galimas skystų išmatų pasireiškimas, kartais su kraujo priemaišomis. Tai rodo, kad žarnos gleivinė yra pažeista.
    • Kraujingos išmatos: Raudonos kraujo priemaišos išmatose arba tamsios, deguto spalvos išmatos gali būti išemijos simptomai, rodantys vidinį kraujavimą.
    • Pilvo pūtimas ir jausmas, kad reikia tuštintis žarnas, net jei tuštinimasis nesukelia palengvėjimo.
    • Pykinimas ir vėmimas: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant pykinimą ir vėmimą.
    • Bendras silpnumas ir nuovargis: Dėl mažėjančio maistinių medžiagų ir deguonies pasisavinimo gali pasireikšti bendras organizmo silpnumas.

    Svarbu paminėti, kad simptomai gali būti nevienareikšmiški ir panašūs į kitų virškinimo trakto sutrikimų požymius. Esant aukščiau išvardytiems simptomams, ypač jei jie atsiranda staiga ar yra intensyvūs, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti geriausią galimą paciento sveikatos būklę.

    Priežastys

    Storosios žarnos išemija atsiranda dėl sumažėjusio kraujo tiekimo žarnyno dalims, kas gali sukelti audinių pažeidimą ar net mirtį. Šios būklės priežastys gali būti įvairios:

    • Arterijų susiaurėjimas: Aterosklerozė, būklė, kurioje kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalų nusėdimai, gali sukelti arterijų, maitinančių žarnyną, susiaurėjimą ir sumažinti kraujo tekėjimą.
    • Kraujo krešuliai: Kraujo krešuliai gali užblokuoti arterijas, kurios tiekia kraują žarnynui, sukeldami staigų kraujo tiekimo nutrūkimą ir išemiją.
    • Mažas kraujo tūris: Staigus kraujospūdžio kritimas dėl traumos, operacijos ar sunkios dehidratacijos gali sumažinti kraujo tiekimą žarnynui.
    • Venų trombozė: Retesnė priežastis yra venų, kurios nukreipia kraują iš žarnyno, užsikimšimas, dėl kurio taip pat gali atsirasti išemija.
    • Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas): Uždegiminės kraujagyslių ligos gali pažeisti žarnyno kraujagysles ir sutrikdyti kraujo tiekimą.
    • Fizinis suspaudimas: Kraujagyslių suspaudimas dėl auglio ar kito naviko taip pat gali sumažinti kraujo tekėjimą į žarnyną.
    • Metaboliniai sutrikimai: Sąlygos, tokios kaip cukrinis diabetas, gali pakenkti kraujagyslių sveikatai ir sumažinti kraujo tiekimą į žarnyną.

    Priklausomai nuo priežasties, storosios žarnos išemijos gydymas gali skirtis, tačiau svarbu anksti nustatyti ir gydyti, kad būtų išvengta ilgalaikių žarnyno pažeidimų. Sveikos gyvensenos palaikymas ir reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai gali padėti sumažinti kai kurių rizikos veiksnių įtaką.

    Rizikos veiksniai

    Storosios žarnos išemijai įtakos turi keli rizikos veiksniai, kurie didina šios būklės atsiradimo tikimybę:

    • Senyvas amžius: Dažniausiai storosios žarnos išemija pasireiškia vyresniems nei 60 metų asmenims, nes su amžiumi didėja įvairių kraujagyslių ligų rizika.
    • Kraujagyslių ligos: Aterosklerozė ir kiti kraujagyslių susiaurėjimo bei užsikimšimo sutrikimai, kurie mažina kraujo tekėjimą į žarnas.
    • Širdies ligos: Tokios būklės kaip širdies nepakankamumas arba aritmija gali sumažinti kraujo tekėjimą į žarnyną, sukeldamos išemiją.
    • Diabetas: Ilgalaikis diabetas gali pažeisti kraujagysles, taip pat didindamas storosios žarnos išemijos riziką.
    • Didelis kraujo krešėjimas: Būklės, kurios skatina kraujo krešėjimą ir gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą.
    • Operacijos ir medicininės procedūros: Tam tikros chirurginės intervencijos ar procedūros, pavyzdžiui, kraujagyslių operacijos, gali sukelti laikiną kraujo tiekimo į žarnyną sumažėjimą.
    • Rūkymas: Rūkymas yra žinomas kaip veiksnys, didinantis kraujagyslių ligų, įskaitant storosios žarnos išemiją, riziką.
    • Sėdimas gyvenimo būdas: Fizinio aktyvumo stoka gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, taip pat ir storosios žarnos išemijos.

    Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei esate rizikos grupėje, siekiant užkirsti kelią storosios žarnos išemijai arba anksti nustatyti ir gydyti šią būklę.

    Komplikacijos

    Storosios žarnos išemija gali sukelti keletą rimtų komplikacijų, jei ji nėra laiku diagnozuota ir gydoma:

    • Žarnyno nekrozė: Tai yra labiausiai bijoma storosios žarnos išemijos komplikacija, kai dėl ilgalaikio kraujo tiekimo trūkumo žarnyno audiniai miršta. Tai gali sukelti skylę (perforaciją) žarnyne, leidžiančią žarnyno turiniui patekti į pilvo ertmę ir sukelti rimtą infekciją ar sepsį.
    • Peritonitas: Žarnyno perforacija gali sukelti peritonitą – pilvo ertmės uždegimą, kuris yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti nedelsiamo chirurginio gydymo.
    • Žarnyno obstrukcija: Išemija gali sukelti randų audinio formavimąsi, kuris vėliau gali sukelti žarnyno susiaurėjimą ar net užsikimšimą.
    • Kraujavimas: Jei išemijos paveiktos žarnyno dalys pradeda kraujuoti, tai gali sukelti vidinį kraujavimą ir būti pavojinga paciento sveikatai.
    • Infekcija: Nekrotizuojantis žarnyno audinys gali tapti infekcijos šaltiniu, o tai gali lemti sepsį – organizmo uždegiminį atsaką į infekciją, kuris gali būti mirtinas.

    Norint išvengti šių komplikacijų, labai svarbu anksti atpažinti storosios žarnos išemijos simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti audinių pažeidimo ir užkirsti kelią rimtoms pasekmėms.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kreiptis į gydytoją dėl storosios žarnos problemų reikėtų, jei pastebite bet kurį iš šių simptomų ar pokyčių, kurie gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas:

    • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar kraujas išmatose: Bet koks kraujavimas iš virškinimo trakto turėtų būti išsamiai ištirtas, nes tai gali būti rimtų būklių, pavyzdžiui, polipų, divertikulito ar net storosios žarnos vėžio, požymis.
    • Neįprastas vidurių šalinimosi įprotis: Ilgalaikis vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar keisti išmatų pavidalai (pvz., plonesnės nei įprasta išmatos) gali rodyti storosios žarnos problemą.
    • Pilvo skausmas ar diskomfortas: Nuolatinis ar pasikartojantis pilvo skausmas, kuris nesusijęs su virškinimu arba nepraeina, reikalauja gydytojo įvertinimo.
    • Nepaaiškinamas svorio kritimas: Svorio kritimas be akivaizdžios priežasties gali signalizuoti apie virškinimo trakto sutrikimus ar kitas rimtas sveikatos problemas.
    • Bendras silpnumas, nuovargis ar kitos bendrosios būklės pablogėjimas: Šie simptomai, ypač jei jie pasireiškia kartu su kitais virškinimo trakto pokyčiais, gali rodyti mažakraujystę ar kitas būkles, susijusias su storosios žarnos sveikata.

    Jei patiriate vieną ar kelis iš šių simptomų, ypač jei jie išlieka ilgesnį laiką arba pablogėja, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyvas simptomų nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti geriausią galimą sveikatos priežiūros rezultatą.

    Prevencija

    Prevencija yra svarbus veiksnys, siekiant sumažinti storosios žarnos ligų, įskaitant vėžį, polipus ir išemiją, riziką. Štai keletas pagrindinių prevencinių priemonių:

    • Subalansuota mityba: Mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, viso grūdo produktais ir mažai raudonos bei perdirbtos mėsos, padeda sumažinti storosios žarnos ligų riziką. Pluoštas reguliuoja žarnyno veiklą ir mažina kancerogeninių medžiagų poveikį žarnyno sienelėms.
    • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas mažina nutukimo riziką ir skatina sveiką žarnyno veiklą. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
    • Svorio kontrolė: Palaikymas sveiko kūno svorio mažina storosios žarnos ligų riziką. Nutukimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių.
    • Riboti alkoholio vartojimą ir nustoti rūkyti: Alkoholis ir tabakas yra žinomi kancerogenai, kurie didina storosios žarnos vėžio ir kitų ligų riziką.
    • Reguliarios medicininės apžiūros: Reguliarios sveikatos patikros, įskaitant kolonoskopiją ar kraujo paslėpto kraujavimo testą, padeda anksti nustatyti storosios žarnos ligas. Ypač svarbios šios apžiūros vyresniems nei 50 metų asmenims ar tiems, kurių šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.

    Sveikos gyvensenos įpročiai ir reguliarios sveikatos patikros yra esminės prevencinės priemonės, padedančios išvengti storosios žarnos ligų ir užtikrinti geresnę bendrą sveikatą.

    Dažniausiai užduodami klausimai

    Kas yra storosios žarnos ligos?

    Storosios žarnos ligos apima įvairias būkles, kurios paveikia storąją žarną (koloną), pavyzdžiui, divertikuliozę, storosios žarnos polipus, storosios žarnos vėžį, Krono ligą ir opinį kolitą. Šios ligos gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant pilvo skausmą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir kraujavimą iš tiesiosios žarnos.

    Kaip galima išvengti storosios žarnos ligų?

    Prevencijos priemonės apima sveikos mitybos principų laikymąsi, reguliarų fizinį aktyvumą, svorio kontrolę, rūkymo metimą ir alkoholio vartojimo ribojimą. Taip pat svarbu atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus, įskaitant kolonoskopiją arba kitus žarnyno tyrimus, ypač asmenims, kurie yra didesnės rizikos grupėje.

    Kokie yra storosios žarnos ligų simptomai?

    Simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo, tačiau dažniausi yra pilvo skausmas, keisti išmatų šalinimosi įpročiai (pvz., viduriavimas ar vidurių užkietėjimas), kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis.

    Kada kreiptis į gydytoją dėl storosios žarnos problemų?

    Jei pastebite bet kurį iš minėtų simptomų, ypač jei jie išlieka ilgiau nei kelias dienas arba yra pasikartojantys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė gali padėti užkirsti kelią rimtesnių būklių vystymuisi.

    Kaip diagnozuojamos storosios žarnos ligos?

    Diagnozę paprastai patvirtina įvairūs tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, išmatų tyrimus, endoskopines procedūras, pavyzdžiui, kolonoskopiją arba sigmoidoskopiją, ir vaizdavimo tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Gydytojas pasirinks tinkamiausius tyrimus, atsižvelgdamas į paciento simptomus ir sveikatos istoriją.

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia