Savęs sužalojimas / pjovimas

    0

    Savęs sužalojimas, dažnai pasireiškiantis kaip savęs pjovimas, yra sudėtingas ir jautrus klausimas, susijęs su asmens psichologine būkle ir emocine sveikata. Tai yra viena iš dažniausių savęs žalojimo formų, kurios metu asmuo tyčia sukelia sau fizinį skausmą ar sužalojimą, dažniausiai pjovimu, bet taip pat deginimu, įbrėžimu ar kitokia fizine įtaka. Šis elgesys dažnai yra būdas susidoroti su nepakeliamais emociniais skausmais, stresu, nerimu ar depresija. Savęs sužalojimas gali atrodyti kaip bandymas kontroliuoti savo jausmus arba kaip šauksmas pagalbos.

    Savęs sužalojimo problemos sprendimas reikalauja supratimo ir delikačios prieigos, nes šis elgesys dažniausiai yra susijęs su gilesniais psichologiniais klausimais. Asmenys, kurie savęs žaloja, dažnai patiria didelį vidinį skausmą, jaučiasi izoliuoti ar nesuprasti. Jie gali būti linkę slėpti savo elgesį ir sužalojimus dėl gėdos ar baimės būti smerkiami.

    Svarbu pabrėžti, kad savęs sužalojimas nėra psichikos ligos simptomas, bet gali būti susijęs su įvairiomis psichologinėmis būklėmis, tokiais kaip depresija, ankstumas, psichikos sutrikimai ar patirtos traumos. Asmenims, kurie patiria šią problemą, reikia profesionalios psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, kad galėtų atrasti sveikesnius būdus susidoroti su emociniais iššūkiais ir išmokti valdyti savo jausmus bei elgesį.

    Simptomai

    Savęs sužalojimas, įskaitant savęs pjovimą, yra rimta elgesio problema, kuri dažnai pasireiškia kaip būdas susidoroti su emociniu skausmu, stresu ar įtampa. Asmenys, kurie savęs žaloja, dažnai tai daro norėdami palengvinti nepakeliamą vidinį jausmą arba kaip būdą išreikšti emocinę kančią, kurią sunku išreikšti žodžiais. Štai pagrindiniai savęs sužalojimo simptomai:

    • Fiziniai ženklai: Dažniausi yra pasikartojantys, tyčiniai odos sužalojimai, pavyzdžiui, pjūviai, įbrėžimai, nudegimai, įkandimai arba smūgiai į save. Šie sužalojimai dažniausiai randami vietose, kurias lengva paslėpti, pavyzdžiui, ant rankų, kojų, krūtinės ar pilvo.
    • Elgesio pokyčiai: Asmuo gali tapti labai privatus ar slaptas, stengdamasis nuslėpti sužalojimus ir jų priežastis. Gali pasikeisti įpročiai, pavyzdžiui, dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius net esant šiltam orui.
    • Emociniai požymiai: Didelis nerimas, depresija, žemas savęs vertinimas ar emocinis nestabilumas. Asmuo gali rodyti nenuspėjamą ar impulsyvų elgesį.
    • Socialiniai simptomai: Atsitraukimas iš socialinės aplinkos, prarastas susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau kėlė džiaugsmą, ir problemos santykiuose su šeima bei draugais.

    Svarbu atpažinti, kad savęs sužalojimas yra pagalbos šauksmas ir dažnai siejamas su kitomis psichologinėmis problemomis, tokiais kaip depresija, nerimas ar traumos. Jei pastebėsite šiuos simptomus sau ar kitiems, svarbu kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali pasiūlyti atitinkamą gydymą ir paramą.

    Priežastys

    Savęs sužalojimas, įskaitant savęs pjovimą, yra sudėtingas elgesys, kuris dažnai kyla kaip būdas susidoroti su giliomis emocinėmis problemomis. Nors kiekvieno asmens patirtis yra unikali, yra keletas bendrų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios elgsenos:

    • Emocinis skausmas: Daugelis žmonių, kurie savęs žaloja, bando susidoroti su stipriu emociniu skausmu ar stresu. Fizinis skausmas kartais naudojamas kaip būdas nukreipti dėmesį nuo emocinio skausmo.
    • Nepakeliamos emocijos: Kai kuriems asmenims sunku tvarkytis su intensyviomis emocijomis, pavyzdžiui, pykčiu, kaltės jausmu, vienatve arba depresija. Savęs sužalojimas gali atrodyti kaip būdas kontroliuoti šias jausenas.
    • Traumos ar patyčios: Praeities traumos, pavyzdžiui, fizinis ar emocinis smurtas, seksualinis išnaudojimas ar patyčios, gali padidinti savęs sužalojimo riziką. Tokios patirtys gali palikti gilių emocinių žaizdų, kurias asmenys bando „gydyti” per savęs žalojimą.
    • Žemas savęs vertinimas: Žemas savęs vertinimas ir savęs neigiamas vertinimas gali skatinti asmenis savęs žaloti kaip bausmės formą arba kaip būdą „nubausti” save už tikrus ar suvoktus trūkumus.
    • Sunkumai reiškiant jausmus: Kai kurie žmonės gali turėti sunkumų reiškiant savo jausmus žodžiais, todėl savęs sužalojimas tampa priemone išreikšti, kas yra sunku pasakyti.
    • Mokymasis iš aplinkos: Kartais savęs sužalojimo elgesys gali būti perimtas iš kitų, pavyzdžiui, draugų ar interneto bendruomenių, kaip būdas susidoroti su problemomis.

    Svarbu pabrėžti, kad savęs sužalojimas yra signalas apie gilesnes psichologines problemas, kurias reikia spręsti su profesionalų pagalba. Terapija ir parama gali padėti asmenims rasti sveikesnius būdus susidoroti su emociniais sunkumais.

    Rizikos veiksniai

    Savęs sužalojimas, įskaitant savęs pjovimą, yra sudėtingas elgesys, kurį gali paveikti daugybė rizikos veiksnių. Šie veiksniai gali didinti tikimybę, kad asmuo pradės žaloti save. Žinios apie šiuos veiksnius gali padėti atpažinti asmenis, kurie yra pažeidžiamiausi ir jiems reikalinga pagalba. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:

    • Amžius: Paauglystė yra labiausiai pažeidžiamas laikotarpis savęs sužalojimo pradžiai, nors elgesys gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
    • Psichologinės būklės: Depresija, nerimas, valgymo sutrikimai, savižudybės mintys ar elgesys, taip pat kitos psichikos sveikatos problemos yra susijusios su didesne savęs sužalojimo rizika.
    • Traumos patirtis: Asmenys, patyrę fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą, patyčias ar kitokias traumines patirtis, yra labiau linkę į savęs sužalojimą.
    • Šeimos ir socialiniai veiksniai: Problematiški šeimos santykiai, emocinis atstūmimas, socialinis atskirtis arba draugų, kurie taip pat žaloja save, buvimas gali padidinti riziką.
    • Substancijų vartojimas: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali didinti savęs žalojimo riziką, nes jie gali mažinti savigarbą ir skatinti impulsyvų elgesį.
    • Žemas savęs vertinimas ir problemos su savo tapatybe: Žmonės, kurie jaučiasi blogai dėl savęs ar turi tapatybės problemas, gali būti linkę į savęs sužalojimą kaip būdą susidoroti su vidiniais konfliktais.
    • Negebėjimas tvarkytis su stresu ar emocinėmis problemomis: Trūkumas veiksmingų įgūdžių emocinėms problemoms ar stresui valdyti taip pat gali būti rizikos veiksnys.

    Svarbu pripažinti, kad savęs sužalojimas yra sudėtingas elgesys, kurį gali lemti daugybė priežasčių, ir reikalaujantis individualizuoto požiūrio tiek įvertinant, tiek teikiant pagalbą.

    Komplikacijos

    Savęs sužalojimas, įskaitant savęs pjovimą, gali sukelti tiek fizines, tiek psichologines komplikacijas. Svarbu atkreipti dėmesį į šias galimas pasekmes ir nedelsiant ieškoti profesionalios pagalbos, kad būtų išvengta rimtesnių problemų.

    Fizinės komplikacijos:

    • Infekcijos: Sužalojimai, ypač nepakankamai gydomi, gali užsikrėsti, kartais net reikalauti hospitalizacijos.
    • Nepageidaujami randai: Ilgalaikis savęs sužalojimas gali palikti nuolatinius, matomus randus, kurie gali sukelti papildomą psichologinį diskomfortą.
    • Sunkūs sužalojimai: Nekontroliuojamas savęs sužalojimas gali sukelti netyčinius, bet rimtus sužalojimus, pvz., didelius kraujavimus ar net mirtinus rezultatus.

    Psichologinės komplikacijos:

    • Padidėjęs nerimas ir depresija: Savęs sužalojimas dažnai yra susijęs su gilesnėmis emocinėmis problemomis, kurias gali paaštrinti pačios sužalojimo pasekmės.
    • Izoliacija ir atsiribojimas: Dėl gėdos ar kaltės jausmo asmuo gali atsiriboti nuo kitų, kas gali dar labiau padidinti emocinę kančią.
    • Savigrauža: Nuolatinis savęs sužalojimas gali sustiprinti neigiamą savęs vertinimą ir savigraužą.
    • Pripratimas: Asmuo gali priprasti prie savęs sužalojimo kaip būdo susidoroti su emociniais iššūkiais, kas gali apsunkinti kitų, sveikesnių susidorojimo strategijų mokymąsi.

    Socialinės komplikacijos:

    • Santykių su kitais žmonėmis problemos: Savęs sužalojimas gali sukelti įtampą šeimos narių ar draugų tarpe, kartais net nutraukiant santykius.

    Sveikatos priežiūros poreikis:

    • Medicininė ir psichologinė pagalba: Gali prireikti ilgalaikės medicininės ir psichoterapinės pagalbos, kad būtų adresuotos tiek fizinės, tiek emocinės savęs sužalojimo pasekmės.

    Svarbu pripažinti, kad savęs sužalojimas yra rimtas signalas, rodantis, jog asmuo patiria didelį emocinį skausmą. Ankstyva intervencija ir pagalba yra gyvybiškai svarbios siekiant išvengti komplikacijų ir padėti asmeniui atgauti sveikatą.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą dėl savęs sužalojimo yra svarbu bet kuriuo metu, kai pastebimi savęs žalojimo požymiai ar elgesys. Svarbu nepamiršti, kad savęs sužalojimas yra signalas apie gilesnes emocines ar psichologines problemas, kurias reikia spręsti profesionaliai. Štai keli atvejai, kada ypač svarbu kreiptis pagalbos:

    • Pastebėjus bet kokį savęs sužalojimo elgesį: Jei asmuo tyčia sukelia sau fizinį skausmą, pvz., pjovimą, deginimą, mušimą ar bet kokį kitą sužalojimą.
    • Kai savęs žalojimas tampa pasikartojančiu elgesiu: Jeigu pastebima, kad savęs žalojimas tampa būdu susidoroti su stresu, emociniais sunkumais arba yra naudojamas kaip išgyvenimo strategija.
    • Jei asmuo patiria stiprų emocinį skausmą: Net jeigu savęs žalojimo požymiai nėra matomi, bet asmuo patiria didelį emocinį skausmą, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos.
    • Kai savęs sužalojimas sukelia sunkias fizinės sveikatos problemas: Jeigu sužalojimai yra gilūs arba infekuoti, reikalinga medicininė intervencija.
    • Jeigu asmuo turi savižudybės mintis ar planus: Svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos, nes tai yra skubios medicininės pagalbos atvejis.
    • Kai asmuo nori sustoti, bet nežino kaip: Jeigu asmuo nori nutraukti savęs žalojimo ciklą, bet jam trūksta išteklių ar žinių, kaip tai padaryti.

    Specialistai, tokie kaip psichiatrai, psichologai ar psichoterapeutai, gali pasiūlyti įvairias gydymo galimybes, įskaitant psichoterapiją, medicininę terapiją ar paramos grupes, kurios padės spręsti savęs žalojimo priežastis ir mokyti sveikesnių susidorojimo strategijų.

    Prevencija

    Prevencija savęs sužalojimo atveju yra sudėtingas procesas, apimantis tiek individualius, tiek aplinkos aspektus. Svarbu skatinti sveiką emocinį išraišką ir mokymąsi konstruktyvių būdų, kaip susidoroti su stresu, nerimu ir kitais sunkumais. Štai keletas pagrindinių prevencijos strategijų:

    • Emocinio raštingumo skatinimas: Mokyti vaikus ir paauglius atpažinti ir išreikšti savo jausmus sveikais būdais. Tai apima ir emocinių problemų aptarimą, ir jų sprendimo būdų mokymą.
    • Streso valdymo įgūdžių ugdymas: Skatinti streso valdymo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą, kurios padeda sumažinti įtampą ir stresą.
    • Sveikų santykių skatinimas: Mokyti vaikus ir paauglius, kaip kurti sveikus, palaikančius santykius su šeima, draugais ir bendruomenės nariais.
    • Prieigos prie pagalbos lengvinimas: Užtikrinti, kad asmenys, patiriantys emocines problemas, žinotų, kur ir kaip gauti profesionalią pagalbą. Tai apima informacijos apie psichologinę pagalbą prieinamumą mokyklose, universitetuose ir darbo vietose.
    • Švietimo ir sąmoningumo didinimas: Organizuoti švietimo programas mokyklose ir bendruomenėse, skirtas kelti sąmoningumą apie savęs sužalojimo priežastis, pasekmes ir prevenciją.
    • Socialinio atskirtumo mažinimas: Kūrimas bendruomenių, kuriose skatinama priimti ir palaikyti, mažinant socialinę izoliaciją ir vienatvę.

    Prevencija taip pat apima ankstyvą intervenciją, kai tik pastebimi savęs sužalojimo požymiai, užkertant kelią elgesiui tapti įprastu susidorojimo mechanizmu. Svarbu skatinti atvirą dialogą apie emocinę sveikatą, mažinant stigmą, susijusią su psichikos sveikatos problemų prašymu pagalbos.

    5 Dažniausiai užduodami klausimai apie savęs sužalojimą / pjovimą

    Kas yra savęs sužalojimas ir kodėl žmonės tai daro?

    Savęs sužalojimas – tai tyčinis fizinis žala sau darymas, toks kaip pjovimas, deginimas ar įbrėžimas. Dažnai tai yra būdas tvarkytis su stipriais emociniais skausmais, stresu ar nerimu. Žmonės gali tai daryti siekdami atitraukti dėmesį nuo emocinio skausmo, išreikšti sunkiai verbalizuojamus jausmus arba kaip būdą kontroliuoti savo emocinę būseną.

    Ar savęs sužalojimas yra bandymas nusižudyti?

    Savęs sužalojimas ne visada yra susijęs su noru mirti. Dažniau tai yra susidorojimo mechanizmas su emociniais sunkumais. Tačiau asmenys, kurie savęs žaloja, gali patirti didesnę savižudybės riziką, todėl svarbu kreiptis pagalbos.

    Kaip galima atpažinti, kad kažkas savęs žaloja?

    Ženklai gali apimti neaiškios kilmės žaizdas ar randus, pastovų dėvėjimą ilgomis rankovėmis ar kelnių net esant šiltam orui, elgesio pokyčius, pvz., atsiribojimą nuo kitų, ir emocinius pokyčius, tokie kaip padidėjusi liūdesio ar nerimo būsenos.

    Kaip galima padėti žmogui, kuris savęs žaloja?

    Svarbiausia yra parodyti supratimą, palaikymą ir nevertinti. Skatinkite asmenį ieškoti profesionalios pagalbos, pvz., psichologo ar psichiatro. Svarbu kalbėtis atvirai, bet gerbiant asmens privatumą ir pasirinkimus.

    Kur galima gauti pagalbą dėl savęs sužalojimo?

    Pagalbos galima ieškoti pas šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą. Taip pat yra specializuotos linijos ir centrai, teikiantys emocinę paramą ir konsultacijas. Mokyklose ir universitetuose gali būti prieinamos psichologinės konsultacijos. Svarbu žinoti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia