Plaučių embolija

Plaučių embolija yra rimta būklė, kurios metu viena ar kelios plaučių arterijos užsikemša kraujo krešuliu. Paprastai šie krešuliai keliauja į plaučius iš kojų venų, būtent iš giliosios venų trombozės (GVT) zonos, tačiau gali kilti ir iš kitų kūno dalių. Plaučių embolija gali sukelti plaučių audinio pažeidimą dėl kraujo tiekimo sutrikimo, o sunkiais atvejais – mirtį dėl širdies ar plaučių funkcijos nepakankamumo.

Simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo embolijos dydžio bei to, ar pacientas turi kitų širdies ar plaučių sutrikimų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra staigus dusulys, krūtinės skausmas, kuris gali pablogėti giliai įkvėpus, kosulys, kartais su krauju, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, lūpų ar odos melsvumas, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas.

Rizikos veiksniai plaučių embolijai apima ilgalaikį nejudrumą, pvz., po operacijų ar ilgų skrydžių, nėštumą, kontraceptinių tablečių vartojimą, rūkymą, tam tikras genetines būkles, širdies ligas, vėžį ir antsvorį ar nutukimą.

Diagnozavimui naudojami įvairūs metodai, įskaitant krūtinės rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją (KT) su kontrastu, plaučių scintigrafiją ir ultragarsinį tyrimą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti antikoaguliantų terapiją kraujo krešulių mažinimui, trombolizę krešuliui tirpinti ar net chirurginę intervenciją krešulio pašalinimui.

Ankstyvas plaučių embolijos nustatymas ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti rimtų komplikacijų ir mirties.

Simptomai

Plaučių embolija yra pavojinga būklė, kurios simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo embolijos dydžio ir to, ar asmuo turi kitų širdies ar plaučių susirgimų. Dažniausi simptomai apima:

Staigus dusulys: Tai vienas iš labiausiai paplitusių simptomų, kuris dažnai atsiranda netikėtai.
Krūtinės skausmas: Gali būti jaučiamas kaip aštrus ar spaudžiantis skausmas, ypač giliai įkvėpus. Skausmas gali būti panašus į širdies smūgį.
Kosulys: Prasideda sausas kosulys, kuris gali virsti kosuliu su kraujo priemaišomis.
Greitas arba nereguliarus širdies plakimas: Širdis gali plakti greitai ir/arba nereguliariai.
Galvos svaigimas arba lipothymija: Gali pasireikšti galvos svaigimas, silpnumas ar net sąmonės netekimas.
Cianozė: Lūpų, nagų ar odos melsvumas, rodo deguonies trūkumą organizme.
Šaltas prakaitas, odos drėgnumas: Būklė, kai oda tampa šalta ir drėgna.
Nuovargis: Bendras jėgų sumažėjimas, energijos trūkumas.

Kai kuriais atvejais, ypač esant nedidelėms embolijoms, simptomai gali būti nežymūs ar net nebūti jaučiami, o tai dar labiau apsunkina ankstyvą diagnozę. Svarbu pabrėžti, kad bet kuris iš šių simptomų, ypač staigus dusulys ar krūtinės skausmas, reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Priežastys

Plaučių embolija dažniausiai atsiranda, kai kraujo krešulys, susiformavęs kojų ar dubens giliųjų venų sistemoje (būklė vadinama giliosios venų tromboze arba GVT), nukeliauja į plaučius ir užkemša vieną ar kelias plaučių arterijas. Tačiau emboliją gali sukelti ne tik kraujo krešuliai. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, riebalų lašeliai, kurie gali atsirasti po lūžių, oro burbuliukai, vartojami narkotikų injekcijų metu, ar net vėžinių ląstelių grupės, taip pat gali sukelti emboliją.

Pagrindinės plaučių embolijos priežastys ir rizikos veiksniai yra:

Ilgalaikis nejudrumas: ilgas sėdėjimas, pavyzdžiui, skrydžių metu ar po operacijos, gali sutrikdyti normalią kraujotaką ir sukelti krešulių susidarymą.
Giliųjų venų trombozė (GVT): bet koks būklės, kuri lemia krešulių susidarymą kojų venose, atvejis didina plaučių embolijos riziką.
Nėštumas ir gimdymo laikotarpis: šiuo metu padidėja kraujo krešėjimo tikimybė.
Kontraceptinės tabletės ar hormoninė terapija: ypač moterims, kurios rūko arba yra vyresnės nei 35 metų.
Rūkymas: ypač kartu su hormoniniais kontraceptikais.
Širdies ir kraujagyslių ligos: širdies nepakankamumas, insultas ir kitos būklės, kurios gali skatinti krešulių susidarymą.
Vėžys: kai kurie vėžio tipai, ypač su chemoterapija gydomi, gali padidinti krešulių susidarymo riziką.
Genetinė polinkis: tam tikros genetinės būklės gali padidinti kraujo krešėjimo riziką.

Supratimas apie šias priežastis ir rizikos veiksnius gali padėti imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta plaučių embolijos.

Rizikos veiksniai

Plaučių embolijos rizikos veiksniai yra susiję su bet kuriais veiksniais, galinčiais didinti kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Pagrindiniai rizikos veiksniai apima:

Giliųjų venų trombozė (GVT): Pati svarbiausia plaučių embolijos priežastis yra kraujo krešuliai, susiformavę kojų ar kitų kūno dalių giliosiose venose.
Nejudrumas ar ilgas sėdėjimas: Po operacijų, ligos metu ar ilgų skrydžių, automobilių kelionių metu padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika dėl sumažėjusios kraujotakos.
Nėštumas ir puerperiumas (gimdymo laikotarpis): Per šį laikotarpį padidėja kraujo krešėjimo tikimybė, taip pat hormoniniai pokyčiai ir spaudimas kraujagyslėms gali didinti GVT riziką.
Hormonų terapija: Kontraceptinės tabletės, hormonų pakeičiamoji terapija gali padidinti kraujo krešėjimo riziką.
Rūkymas: Ypač derinant su hormonine terapija, rūkymas gali žymiai padidinti trombozės riziką.
Antsvoris ir nutukimas: Padidina kraujo spaudimą venose ir krešulių susidarymo riziką.
Vėžys: Kai kurie vėžio tipai ir chemoterapija gali padidinti trombozės riziką.
Širdies ir kraujagyslių ligos: Įskaitant širdies nepakankamumą ir atrialinę fibriliaciją.
Genetiniai ar paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai: Kai kuriems žmonėms genetiniai veiksniai gali padidinti kraujo krešėjimo riziką.
Operacijos ir traumos: Ypač didelių kaulų lūžiai ar operacijos, kurios gali skatinti krešulių susidarymą.

Supratimas ir rizikos veiksnių valdymas yra esminiai žingsniai, siekiant išvengti plaučių embolijos ir jos sukeltų komplikacijų.

Komplikacijos

Plaučių embolija gali sukelti rimtas komplikacijas, priklausomai nuo embolijos dydžio, jos lokalizacijos plaučiuose ir paciento bendros sveikatos būklės. Pagrindinės komplikacijos:

Širdies nepakankamumas: Didelis kraujo krešulys gali sukelti širdies perkrovą, nes širdžiai tampa sunku pumpuoti kraują per užsikimšusias plaučių arterijas. Tai gali lemti dešiniojo skilvelio nepakankamumą.
Plaučių hipertenzija: Ilgalaikis ar pasikartojantis plaučių embolijos epizodas gali sukelti nuolatinį aukštą kraujospūdį plaučių arterijose, kuris vadinamas plaučių hipertenzija. Tai gali sukelti nuolatinę širdies ir plaučių pažeidimą.
Plaučių infarktas: Kraujo tiekimo sutrikimas į plaučių audinį gali sukelti plaučių audinio nekrozę arba plaučių infarktą, kuris gali sukelti sunkų kvėpavimo sutrikimą ir kraujavimą į plaučius.
Posttrombotinis sindromas: Ilgainiui giliosios venų trombozė (GVT), kuri dažnai yra plaučių embolijos priežastis, gali sukelti venų nepakankamumą, odos pokyčius ir skausmą kojose.
Subitinis mirtinas epizodas: Dideli krešuliai gali staiga užblokuoti didelę plaučių arterijos dalį, sukeldami staigų mirtiną širdies sustojimą.
Pulmonarinė hipertenzija: Kartotiniai plaučių embolijos epizodai gali sukelti ilgalaikę pulmonarinę hipertenziją, dėl kurios sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir padidėja širdies apkrova.

Svarbu laiku atpažinti ir gydyti plaučių emboliją, kad būtų išvengta šių potencialiai gyvybei pavojingų komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją arba skubią medicinos pagalbą dėl plaučių embolijos reikia nedelsiant, jeigu pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

Staigus dusulys arba kvėpavimo sunkumas: Net jei jis atsiranda esant minimaliam fiziniam krūviui arba poilsio būsenoje.
Krūtinės skausmas, kuris pablogėja giliai įkvėpus, kosint, lenkiantis ar valgant. Skausmas gali būti aštrus, spaudžiantis ir panašus į širdies smūgį.
Kosulys su kraujo priemaišomis: Kosulys, kurio metu pasirodo rausvos arba raudonos spalvos seilės ar kraujas.
Greitas arba nereguliarus širdies plakimas: Jaučiamas širdies daužymasis, greitas ar nereguliarus pulsas.
Galvos svaigimas, silpnumas ar net sąmonės netekimas, ypač jei šie simptomai atsiranda staiga.
Mėlyna arba šviesi oda, cianozė: Oda tampa šalta ir melsvai atrodo, ypač ant lūpų, pirštų galų.

Plaučių embolija yra skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, nes gali būti mirtina. Jei manote, kad patiriate plaučių embolijos simptomus, nedelsdami kreipkitės į greitosios medicinos pagalbos tarnybas. Ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti riziką susidurti su sunkiomis komplikacijomis.

Prevencija

Prevencija yra svarbi siekiant sumažinti plaučių embolijos riziką. Tam galima imtis šių veiksmų:

Aktyvumas: Ilgai nesėdėkite vienoje vietoje. Jei esate priversti ilgai sėdėti, pavyzdžiui, dirbant biure arba keliaujant ilgus atstumus lėktuvu ar automobiliu, darykite pertraukas, vaikščiokite ir atlikite kojų tempimo pratimus.
Hidratacija: Gerkite pakankamai skysčių, ypač kelionės metu ir esant aukštai temperatūrai, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali didinti kraujo krešėjimo riziką.
Sveika gyvensena: Palaikykite sveiką svorį, nustokite rūkyti ir valgykite sveiką, subalansuotą mitybą.
Venkite kontraceptinių tablečių, jei esate didelės rizikos grupėje: Moterys, ypač vyresnės nei 35 metų ir rūkantys asmenys, turėtų aptarti su gydytoju alternatyvias kontracepcijos priemones.
Dėvėkite kompresines kojines: Ypač keliaujant ilgus atstumus arba jei esate didelės rizikos grupėje dėl giliosios venų trombozės.
Atlikite medicininius patikrinimus: Ypač jei turite širdies ar kraujagyslių ligų, ar jei jūsų šeimoje buvo atvejų su giliosios venų tromboze ar plaučių embolija.
Gydymas ir prevencija esant GVT rizikai: Jei esate rizikos grupėje arba patyrėte GVT, gydytojas gali paskirti antikoaguliantus (kraujo skystiklius) kraujo krešulių rizikai sumažinti.

Svarbu žinoti savo rizikos veiksnius ir aptarti su gydytoju individualias prevencijos strategijas, kad būtų sumažinta plaučių embolijos rizika.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra plaučių embolija?

Plaučių embolija yra būklė, kuomet viena ar kelios plaučių arterijos užsikemša kraujo krešuliu, dažniausiai atkeliavusiu iš kojų ar dubens venų. Tai gali sukelti rimtų kvėpavimo ir širdies kraujotakos problemų, kartais net mirtį.

Kokie yra pagrindiniai plaučių embolijos simptomai?

Pagrindiniai simptomai apima staigų dusulį, krūtinės skausmą, kuris gali pablogėti giliai įkvėpus ar kosint, greitą širdies plakimą, kosulį, kartais su kraujo priemaišomis, lūpų ar odos cianozę, galvos svaigimą ar net sąmonės netekimą.

Kokie veiksniai didina plaučių embolijos riziką?

Rizikos veiksnius sudaro ilgalaikis nejudrumas, giliosios venų trombozė, nėštumas, kontraceptinių tablečių vartojimas, rūkymas, tam tikros širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, antsvoris ar nutukimas, ir genetinė polinkis į kraujo krešėjimą.

Kaip diagnozuojama plaučių embolija?

Diagnozei patvirtinti naudojami įvairūs tyrimai, įskaitant krūtinės rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją (KT) su kontrastine medžiaga, magnetinio rezonanso angiografiją (MRA), plaučių ventiliacijos/perfuzijos scintigrafiją ir ultragarsinį tyrimą giliųjų venų trombozei nustatyti.

Kaip gydoma plaučių embolija?

Gydymas priklauso nuo embolijos sunkumo ir paciento būklės. Lengvesniais atvejais gali būti skiriami antikoaguliantai (kraujo skystikliai) kraujo krešulių formavimosi prevencijai. Sunkesniais atvejais gali prireikti trombolitinės terapijos krešuliui ištirpinti ar net chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, trombektomijos ar vena cava filtro įdėjimo.