Padidėjusi skydliaukė, medicininiu terminu vadinama goiteriu, yra būklė, kuomet skydliaukės liauka išsiplečia. Tai gali būti pastebima kaip patinimas ant kaklo priekio ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Skydliaukė yra maža, bet labai svarbi endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, atsakinga už hormonų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ir virškinimo funkcijas, raumenų kontrolę ir smegenų vystymąsi, gamybą.

Padidėjimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant jodo trūkumą mityboje, autoimunines ligas, pavyzdžiui, Greivso ligą ar Hašimoto tiroiditą, skydliaukės navikus, tiek gerybinius, tiek piktybinius, ar net skydliaukės funkcijos sutrikimus, kaip hipotirozę ar hipertirozę. Kartais goiteris gali atsirasti be aiškios priežasties.

Nors daugeliu atvejų padidėjusi skydliaukė nesukelia skausmo ar diskomforto, jos buvimas gali rodyti svarbias sveikatos problemas. Kai kuriais atvejais, didelė skydliaukė gali trukdyti kvėpavimui ar rijimui dėl spaudimo trachejai ar stemplei.

Goiterio simptomai ir gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jie gali apimti hormonų terapiją, radioaktyviojo jodo gydymą arba chirurginę intervenciją, ypač jei goiteris sukelia mechaninius simptomus arba yra įtarimas dėl vėžio. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra svarbūs siekiant išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti geriausią sveikatos priežiūros rezultatą.

Simptomai

Padidėjusi skydliaukė, arba goiteris, gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo jos dydžio, priežasties ir to, ar skydliaukė gamina per daug ar per mažai hormonų. Pagrindiniai simptomai yra:

• Akivaizdus patinimas kaklo srityje: Tai gali būti vienintelis išorinis goiterio požymis, pastebimas kaip išsiplėtusi liauka ant kaklo priekio.
• Sunkumai rijant: Didelė skydliaukė gali spausti stemplę, dėl ko rijimas tampa sunkesnis.
• Kvėpavimo sutrikimai: Kai padidėjusi skydliaukė spaudžia tracheją (kvėpavimo taką), gali atsirasti dusulio jausmas, ypač gulint.
• Balso pokyčiai: Gali pasireikšti balso užkimimas ar keitimas dėl spaudimo balso stygoms.
• Kosulys: Nepaaiškinamas kosulys gali būti reakcija į liaukos spaudimą trachejai.

Jeigu skydliaukės veikla sutrikusi, gali atsirasti papildomų simptomų, susijusių su hipotiroze ar hipertiroze:

• Hipotirozės (per mažas skydliaukės hormonų kiekis) atveju gali pasireikšti svorio padidėjimas, nuovargis, depresija, sausa oda, jautrumas šalčiui.
• Hipertirozės (per didelis skydliaukės hormonų kiekis) atveju gali pasireikšti svorio kritimas, širdies plakimas, nerimas, padidėjęs prakaitavimas, jautrumas šilumai.

Svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais padidėjusi skydliaukė gali ne sukelti jokių simptomų, todėl reguliarūs sveikatos patikrinimai yra svarbūs norint laiku nustatyti ir gydyti šią būklę.

Priežastys

Padidėjusi skydliaukė, arba goiteris, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios skatina skydliaukės audinio augimą. Štai keletas pagrindinių priežasčių:

• Jodo trūkumas: Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Jodo trūkumas mityboje gali sukelti skydliaukės audinio augimą, bandant kompensuoti hormonų gamybos trūkumą.
• Autoimuninės ligos: Greivso liga (sukelia hipertirozę) ir Hašimoto tiroiditas (sukelia hipotirozę) yra du dažniausi autoimuniniai sutrikimai, kurie gali sukelti skydliaukės padidėjimą dėl imuninės sistemos atakos prieš skydliaukę.
• Skydliaukės mazgai: Gerybiniai ar piktybiniai navikai (mazgai) skydliaukėje taip pat gali sukelti jos padidėjimą. Nors dauguma skydliaukės mazgų yra gerybiniai, svarbu atlikti patikrinimus, kad būtų atmestas vėžys.
• Skydliaukės cistos: Skysčiu užpildytos cistos gali formuotis skydliaukėje ir sukelti jos padidėjimą.
• Rūkymas: Tyrimai rodo, kad rūkymas yra susijęs su didesne goiterio ir Greivso ligos rizika, dėl cigarečių dūmuose esančių toksinų įtakos skydliaukės veiklai.
• Radiacija: Tiek aplinkos, tiek medicininės radiacijos ekspozicija, ypač vaikystėje, gali padidinti skydliaukės ligų ir goiterio riziką.
• Genetika: Šeimos istorija susijusi su skydliaukės problemomis gali didinti goiterio atsiradimo tikimybę.

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius skydliaukės pokyčius ir kreiptis į gydytoją dėl tikslesnės diagnozės ir gydymo, nes ankstyvas nustatymas ir intervencija gali užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui.

Rizikos veiksniai

Padidėjusios skydliaukės, arba goiterio, atsiradimą gali lemti keli rizikos veiksniai. Nors kiekvienas asmuo gali susidurti su šia būkle, tam tikros aplinkybės ir veiksniai gali padidinti goiterio išsivystymo tikimybę:

• Jodo trūkumas mityboje: Jodas yra esminis elementas skydliaukės hormonų gamyboje. Jodo trūkumas yra viena iš dažniausių goiterio priežasčių pasauliniu mastu.
• Lytis: Moterys susiduria su didesne goiterio rizika nei vyrai, dėl hormoninių pokyčių, susijusių su menstruacijomis, nėštumu ir menopauze.
• Amžius: Goiterio rizika didėja su amžiumi. Dažniausiai goiteris pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Genetinė predispozicija: Šeimos istorija, susijusi su skydliaukės ligomis, gali didinti goiterio atsiradimo tikimybę.
• Radiacijos ekspozicija: Asmenys, kuriems buvo atlikta radiacijos terapija kaklo ir galvos srityje arba kurie buvo veikiami radiacijos dėl kitų priežasčių, yra didesnės rizikos grupėje.
• Tam tikri vaistai: Vaistai, turintys litį arba kai kurie kiti vaistai, vartojami gydyti psichiatrines ligas, gali padidinti goiterio riziką.
• Rūkymas: Rūkymas gali daryti įtaką skydliaukės veiklai ir padidinti goiterio riziką dėl cigarečių dūmuose esančių toksinių medžiagų.

Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, svarbu reguliariai tikrintis skydliaukės būklę, ypač jei esate aukštesnės rizikos grupėje, ir laikytis sveikos gyvensenos, įskaitant subalansuotą mitybą su pakankamu jodo kiekiu.

Komplikacijos

Padidėjusi skydliaukė, arba goiteris, gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios priklauso nuo goiterio dydžio, tipo ir skydliaukės veiklos būklės. Štai keletas galimų komplikacijų:

• Kvėpavimo takų spaudimas: Didelė skydliaukė gali spausti tracheją (kvėpavimo vamzdelį), sukeliant kvėpavimo sunkumus, dusulį, ypač gulint ar atsigulus.
• Rijimo sutrikimai: Padidėjusi skydliaukė taip pat gali spausti stemplę, dėl ko gali atsirasti sunkumų rijant, ypač kietą maistą.
• Kosulys ir balso pasikeitimai: Dėl spaudimo balso stygoms gali pasireikšti kosulys arba balso tembro pasikeitimai, įskaitant užkimimą.
• Hipotirozė ar hipertirozė: Kai goiteris susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimu, gali išsivystyti hipotirozė (per mažas skydliaukės hormonų gamyba) arba hipertirozė (per didelis skydliaukės hormonų gamyba), kiekviena iš šių būklių turi savo simptomų ir komplikacijų.
• Psichologinė įtaka: Akivaizdus kaklo išsiplėtimas gali turėti psichologinį poveikį, mažinant savęs vertinimą ir sukeldamas nerimą ar depresiją.
• Kosmetinis diskomfortas: Didelis goiteris gali sukelti estetinį nepasitenkinimą ir norą dėl kosmetinio koregavimo.

Nors daugelis goiterio atvejų nesukelia rimtų sveikatos problemų, svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją, kad būtų stebima būklė ir, jei reikia, pradėtas gydymas, siekiant išvengti komplikacijų. Ankstyvas gydymas ir tinkamas valdymas gali padėti išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ir sumažinti neigiamą goiterio poveikį.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl padidėjusios skydliaukės, arba goiterio, reikėtų, kai pastebimi bet kokie šios būklės požymiai ar simptomai, arba kai yra su skydliaukės funkcija susijusių sveikatos pokyčių. Štai keletas situacijų, kada svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:

• Pastebėjus kaklo išsiplėtimą ar patinimą: Jeigu pamatote ar pajaučiate matomą patinimą kaklo priekyje, kuris gali reikšti padidėjusią skydliaukę.
• Kvėpavimo ar rijimo sunkumai: Sunkumai kvėpuojant, ypač gulint, arba rijant maistą gali būti dėl skydliaukės spaudimo trachejai ar stemplei.
• Balso pasikeitimai: Balso užkimimas ar kitokie pokyčiai, kurie nepraeina ir gali būti susiję su skydliaukės padidėjimu.
• Skausmas skydliaukės srityje: Bet koks diskomfortas ar skausmas kaklo priekyje, ypač jei jis spinduliuoja į kitas kaklo ar galvos dalis.
• Hipotirozės ar hipertirozės simptomai: Įvairūs skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai gali sukelti simptomus, pavyzdžiui, nepagrįstą svorio kritimą ar padidėjimą, širdies plakimo jausmą, nepagrįstą šilumos ar šalčio jausmą, per didelį prakaitavimą ar nuovargį.
• Jeigu yra šeimos istorija susijusi su skydliaukės ligomis: Žinoma šeimos istorija dėl autoimuninių skydliaukės sutrikimų ar skydliaukės vėžio gali padidinti riziką.

Laiku kreipimasis į gydytoją ir tinkamas įvertinimas, įskaitant fizinį patikrinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdavimo procedūras, gali padėti nustatyti goiterio priežastį ir parinkti veiksmingą gydymą, taip sumažinant komplikacijų riziką ir pagerinant gyvenimo kokybę.

Prevencija

Nors visiškai išvengti padidėjusios skydliaukės (goiterio) gali būti sudėtinga, ypač jei veiksniai, tokie kaip genetika ar aplinka, yra nekontroliuojami, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką arba sušvelninti būklės simptomus:

• Užtikrinti pakankamą jodo suvartojimą: Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Svarbu vartoti pakankamai jodo, kurio šaltiniai yra joduota druska, žuvis, jūros gėrybės, pienas ir kiti pieno produktai. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad per didelis jodo suvartojimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį skydliaukės veiklai.
• Vengti per didelio sojų vartojimo: Nors soja turi daug sveikatos privalumų, kai kurie tyrimai rodo, kad per didelis jos vartojimas gali neigiamai paveikti skydliaukės funkciją, ypač esant jodo trūkumui.
• Rūkymo metimas: Rūkymas gali padidinti goiterio ir skydliaukės sutrikimų riziką dėl tam tikrų cheminių medžiagų, kurios trukdo jodo absorbcijai ir skydliaukės hormonų gamybai.
• Apsaugoti kaklą nuo radiacijos: Vengti nereikalingos spindulinės terapijos arba apsaugoti kaklo sritį radiacijos atveju, nes radiacija gali didinti skydliaukės vėžio ir kitų skydliaukės sutrikimų riziką.
• Reguliarios sveikatos patikros: Ypač jei turite šeimos istoriją susijusią su skydliaukės ligomis. Ankstyvas goiterio nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų.
• Sveikos gyvensenos palaikymas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas svoris gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti įvairių ligų, įskaitant skydliaukės sutrikimus, riziką.

Svarbu pabrėžti, kad individualios prevencijos priemonės priklauso nuo asmens sveikatos būklės, todėl prieš keičiant mitybą ar gyvenseną rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Padidėjusi skydliaukė, arba goiteris, gali sukelti daug klausimų tiek tiems, kurie susiduria su šia būkle, tiek jų artimiesiems. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai apie padidėjusią skydliaukę:

Kas sukelia padidėjusią skydliaukę?

Padidėjusi skydliaukė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant jodo trūkumą mityboje, autoimunines ligas (pavyzdžiui, Greivso ligą ar Hašimoto tiroiditą), skydliaukės mazgus ar cistas. Kai kuriais atvejais konkrečios priežasties nustatyti nepavyksta.

Kokie yra padidėjusios skydliaukės simptomai?

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo goiterio dydžio ir tipo. Bendri simptomai apima kaklo išsiplėtimą ar patinimą, kvėpavimo ar rijimo sunkumus, kosulį ir balso pokyčius. Kai skydliaukės funkcija yra sutrikusi, gali atsirasti papildomi simptomai, susiję su hipotiroze ar hipertiroze.

Kaip diagnozuojama padidėjusi skydliaukė?

Diagnozė paprastai nustatoma remiantis fizinio patikrinimo, paciento anamnezės ir papildomų tyrimų, pavyzdžiui, skydliaukės ultragarsu, kraujo tyrimais skydliaukės hormonams nustatyti, rezultatais.

Kokie gydymo būdai yra taikomi padidėjusiai skydliaukei?

Gydymas priklauso nuo goiterio priežasties, dydžio ir sukeliamų simptomų. Jis gali apimti jodo papildų vartojimą, vaistus skydliaukės hormonų kiekio reguliavimui, radioaktyvųjį jodą ar chirurginę intervenciją, ypač jei goiteris sukelia kvėpavimo ar rijimo sunkumus ar yra piktybinis.

Ar padidėjusi skydliaukė gali būti išvengta?

Nors ne visi goiterio atvejai gali būti išvengti, sveikos gyvensenos palaikymas ir pakankamas jodo suvartojimas gali sumažinti riziką. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra šeimos istorija susijusi su skydliaukės ligomis ar esate kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, spindulinės terapijos kaklo srityje, grupėje.

Svarbu pabrėžti, kad esant bet kokiems susirūpinimą keliantiems simptomams ar pokyčiams, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų galima laiku nustatyti būklę ir pradėti veiksmingą gydymą.