Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) yra infekcinė liga, sukelta naujojo koronaviruso SARS-CoV-2. Pirmą kartą nustatyta 2019 m. pabaigoje Vuhano mieste, Kinijoje, liga greitai išplito visame pasaulyje, sukeldama pasaulinę pandemiją. COVID-19 simptomai svyruoja nuo lengvų iki sunkių ir apima karščiavimą, kosulį, kvėpavimo sunkumus, skonio ar uoslės praradimą ir nuovargį. Nors dauguma užsikrėtusiųjų patiria lengvus simptomus ir pasveiksta be specialaus gydymo, kai kuriems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems esamų sveikatos problemų, liga gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant pneumoniją, sunkią akutinę respiracinę sindromą, inkstų nepakankamumą ir net mirtį.

Ligos plitimas vyksta per lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, taip pat per asmens kontaktą arba lietimą užterštų paviršių, po to liečiant veidą. Dėl šios priežasties buvo imtasi skirtingų viešosios sveikatos ir socialinio atstumo palaikymo priemonių siekiant kontroliuoti ligos plitimą.

Siekiant suvaldyti pandemiją, buvo sukurtos skirtingos vakcinos, kurios pasirodė esančios efektyvios užkertant kelią ligai arba mažinant sunkių komplikacijų riziką. Vakcinacija, kartu su kitomis viešosios sveikatos priemonėmis, yra svarbi dalis kovoje su COVID-19. Nors pasaulis ir toliau mokosi apie virusą ir kaip jį efektyviausiai kontroliuoti, COVID-19 pandemija pabrėžė pasirengimo svarbą ir poreikį greitai reaguoti į naujai atsirandančias infekcines ligas.

Simptomai

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) yra infekcinė liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. Pasireiškianti įvairiais simptomais, kurių sunkumas gali svyruoti nuo lengvų iki gyvybei pavojingų, COVID-19 tapo pasauline pandemija, turėjusia didelį poveikį visuomenės sveikatai, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Dažniausi COVID-19 simptomai yra:

• Karščiavimas: Daugeliu atvejų užsikrėtusieji patiria aukštą temperatūrą.
• Kosulys: Sausas, neproduktyvus kosulys yra vienas iš ankstyvųjų ir dažniausių simptomų.
• Nuvargimas: Užsikrėtusieji gali jausti didelį nuovargį ir energijos stoką.
• Kvėpavimo sunkumai: sunkumai kvėpuojant ar dusulys, ypač sunkesniais atvejais.
• Skonio ir uoslės praradimas: Dalis pacientų praneša prarandantys skonio ir uoslės pojūčius.
• Raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas: Šie simptomai taip pat gali būti susiję su COVID-19.

Be šių, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip gerklės skausmas, sloga, pykinimas ar viduriavimas. Simptomai paprastai pasireiškia 2-14 dienų po užsikrėtimo virusu. Svarbu pažymėti, kad kai kurie asmenys gali būti užsikrėtę ir platinti virusą, net nejaučiant jokių simptomų (asimptominiai nešiotojai). Dėl šios priežasties rekomenduojama laikytis visuomenės sveikatos rekomendacijų ir atsargumo priemonių, siekiant mažinti ligos plitimą.

Priežastys

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) yra infekcinė liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. Pirmą kartą identifikuota 2019 m. pabaigoje Uhanio mieste, Kinijoje, ši liga greitai išplito visame pasaulyje, sukeldama pandemiją. COVID-19 plinta per lašeliniu būdu, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi, kalba ar kvėpuoja. Taip pat galima užsikrėsti liečiant paviršius, kurie yra kontaminuoti virusu, ir vėliau liečiant veidą – akis, nosį arba burną. Nors dauguma užsikrėtimų sukelia lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus, kai kuriais atvejais liga gali progresuoti ir sukelti sunkią pneumoniją, kvėpavimo nepakankamumą, organų nepakankamumą ar mirtį, ypač vyresnio amžiaus asmenims ar turintiems kitų sveikatos problemų. Kadangi COVID-19 yra naujas virusas, visuomenės imunitetas prieš jį yra ribotas, o moksliniai tyrimai ir vakcinų kūrimas tapo tarptautinės sveikatos priežiūros bendruomenės prioritetais. Vykdant prevenciją, svarbus vaidmuo tenka fizinio atstumo laikymuisi, rankų higienai, veido kaukių dėvėjimui viešose vietose ir masiniam skiepijimui.

Rizikos veiksniai

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) yra infekcinė liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. Ji pasižymi tam tikrais rizikos veiksniais, kurie gali didinti sunkios ligos formos išsivystymo tikimybę ar komplikacijų atsiradimą. Šie rizikos veiksniai apima:

• Amžius: Vyresni žmonės, ypač tie, kuriems daugiau nei 60 metų, yra labiau linkę patirti sunkesnes COVID-19 ligos formas.
• Turimos lėtinės sveikatos būklės: Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, vėžiu arba nutukimu, yra didesnėje rizikoje patirti sunkesnius COVID-19 simptomus.
• Imuninės sistemos būklė: Silpninta imuninė sistema, dėl įvairių priežasčių, įskaitant tam tikrus gydymo būdus, pvz., chemoterapiją, arba dėl tam tikrų sveikatos būklių, gali padidinti riziką susirgti sunkia COVID-19 forma.
• Rūkymas: Rūkymas gali padidinti komplikacijų riziką, susijusią su COVID-19, nes jis daro žalingą poveikį kvėpavimo sistemai.
• Profesinė ekspozicija: Asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros sektoriuje ar kitose srityse, kur yra didelė rizika susidurti su COVID-19, taip pat yra didesnėje rizikoje užsikrėsti.
• Socialinės ir gyvenamosios aplinkos veiksniai: Gyvenimas ar dirbimas tankiai apgyvendintose vietovėse ar bendrabutyje gali padidinti riziką užsikrėsti virusu dėl didesnio artimo kontakto su kitais žmonėmis.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius yra svarbus norint imtis prevencinių veiksmų ir sumažinti COVID-19 plitimo bei sunkių ligos atvejų riziką.

Komplikacijos

Koronaviruso liga 2019 (COVID-19), kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas, gali sukelti įvairaus sunkumo sveikatos komplikacijas. Nors daugelis užsikrėtusiųjų patiria lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus ir pasveiksta be specialaus gydymo, kai kuriais atvejais liga gali sukelti rimtas komplikacijas. Pagrindinės COVID-19 sukeliamos komplikacijos apima:

• Pneumonija ir ūminis respiratorinis distres sindromas (ARDS): Tai yra viena iš labiausiai paplitusių ir rimčiausių komplikacijų, kai infekcija progresuoja ir sukelia sunkią plaučių uždegimą bei kvėpavimo nepakankamumą.
• Sepsis ir septinis šokas: Būklė, kai organizmo atsakas į infekciją sukelia viso kūno uždegimą, gali lemti gyvybiškai svarbių organų funkcijos sutrikimą ir yra potencialiai mirtina.
• Multiorganinis nepakankamumas: Sunkiais atvejais COVID-19 gali paveikti kelis organus, įskaitant inkstus, širdį ir kepenis, sukeldama jų funkcijos sutrikimus ar nepakankamumą.
• Trombozė: Tyrimai rodo, kad COVID-19 gali didinti kraujo krešulių – trombų, kurie gali užkimšti kraujagysles, susidarymo riziką, taip sukeldama širdies priepuolius, insultus arba plaučių emboliją.
• Ilgalaikiai simptomai arba „ilgasis COVID”: Kai kurie pacientai, net ir po pagrindinių simptomų išnykimo, patiria ilgalaikius simptomus, įskaitant nuovargį, dusulį, sąnarių skausmus ir smegenų funkcijos sutrikimus (pvz., koncentracijos ar atminties problemas).

Šios komplikacijos yra ypatingai pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims su esamomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, širdies ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu ir kvėpavimo takų ligomis. Tinkamas gydymas ir sveikatos priežiūra yra būtini norint sumažinti sunkių komplikacijų riziką ir užtikrinti geriausią galimą sveikatos atstatymą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl koronaviruso ligos 2019 (COVID-19) rekomenduojama, kai atsiranda pirmieji simptomai arba buvo artimas kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu. Simptomai, kuriuos reikėtų stebėti, apima karščiavimą, kosulį, dusulį, skonio ar kvapo pojūčio praradimą, galvos skausmą, raumenų ar sąnarių skausmus, gerklės skausmą, nuovargį ir kitus gripą primenančius požymius.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti šiems atvejams:

• Sunki dusulė ar kvėpavimo sunkumai: Tai gali būti rimtos infekcijos požymis, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į medikus.
• Spaudimo ar skausmo pojūtis krūtinėje: Tai gali signalizuoti apie širdies ar plaučių problemas, kurios gali atsirasti dėl COVID-19.
• Sunkus ar nuolatinis galvos skausmas, sumišimas: Šie simptomai gali rodyti potencialią smegenų veiklos problemą.
• Mėlyna arba pilka oda, lūpos ar nagų pageltimas: Tai gali rodyti deguonies trūkumą organizme ir yra avarinė situacija.
• Jei priklausote aukštesnės rizikos grupei: Vyresni žmonės ir asmenys su lėtinėmis sveikatos problemomis, pvz., širdies ligomis, cukriniu diabetu, ar kvėpavimo takų ligomis, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, net esant lengviems simptomams.

Kreipimasis į gydytoją yra svarbus, nes:

• Tai padeda anksti nustatyti infekciją ir imtis reikiamų izoliacijos bei gydymo priemonių.
• Ankstyva intervencija gali sumažinti komplikacijų riziką.
• Gydytojas gali patarti, kaip valdyti simptomus namuose, ir nustatyti, ar reikia hospitalizacijos.

Jei turite abejonių dėl savo sveikatos būklės ar simptomų, visada geriau pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Prevencija

Prevencija koronaviruso ligos 2019 (COVID-19) atveju apima keletą pagrindinių principų, kurie padeda sumažinti viruso plitimą ir apsaugoti save bei kitus.

• Rankų higiena: Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu mažiausiai 20 sekundžių, ypač grįžus namo, prieš valgant, po naudojimosi tualetu ir po to, kai čiaudite ar kosite. Naudokite rankų dezinfekavimo priemonę su bent 60% alkoholio, jei muilas ir vanduo nėra prieinami.
• Kvėpavimo higiena: Dėkite vienkartinius audinius prieš čiaudint ar kosint ir iškart juos išmeskite į šiukšliadėžę. Jei neturite audinio, čiaudėkite ar kosėkite į alkūnės vidų, o ne į rankas.
• Veido kaukės dėvėjimas: Viešose vietose, ypač ten, kur sunku išlaikyti fizinį atstumą, dėvėkite veido kaukę. Tai ypač svarbu uždarose arba šaltose patalpose.
• Fizinio atstumo laikymasis: Laikykitės mažiausiai 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių, ypač jei jie kosėja, čiaudėja ar kalba.
• Venkite minios ir uždarų patalpų: Venkite didelių susibūrimų ir ilgo buvimo uždarose, blogai vėdinamose patalpose.
• Skiepijimasis: Laikykitės rekomenduojamų skiepijimo rekomendacijų. COVID-19 vakcinos yra svarbios siekiant sumažinti ligos sunkumą ir komplikacijų riziką.
• Sveikatos būklės stebėjimas: Stebėkite savo sveikatos būklę ir esant simptomams, tokiems kaip karščiavimas, kosulys arba dusulys, likite namuose ir kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.
• Informacijos sekimas: Sekite vietos sveikatos priežiūros institucijų nurodymus ir rekomendacijas dėl COVID-19 prevencijos.

Šių paprastų, bet efektyvių priemonių laikymasis padeda sumažinti viruso plitimo riziką ir apsaugoti tiek jus, tiek aplinkinius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra COVID-19?

COVID-19 yra infekcinė liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. Ji pirmą kartą buvo aptikta 2019 m. pabaigoje Wuhan mieste, Kinijoje, ir greitai išplito visame pasaulyje, sukeldama pandemiją.

Kaip COVID-19 plinta?

COVID-19 plinta per artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi, kalba ar kvėpuoja. Taip pat galima užsikrėsti lietant paviršius ar daiktus, kurie buvo užteršti virusu, o vėliau lietant veidą, akis, nosį ar burną.

Kokie yra COVID-19 simptomai?

Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Taip pat gali pasireikšti skonio ar kvapo pojūčio praradimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, įvairūs odos išbėrimai, akių paraudimas, skrandžio sutrikimai, pvz., viduriavimas.

Kaip apsisaugoti nuo COVID-19?

Norint apsisaugoti, rekomenduojama dėvėti veido kaukes viešose vietose, laikytis socialinio atstumo, reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekantą su bent 60% alkoholio, vengti minios ir uždarų, blogai vėdinamų patalpų. Taip pat svarbu skiepytis COVID-19 vakcina.

Ar COVID-19 vakcinos yra saugios ir veiksmingos?

COVID-19 vakcinos, kurios buvo patvirtintos naudoti viešai, yra saugios ir veiksmingos. Jos išbandytos per klinikinius tyrimus, kurie įrodė jų gebėjimą sumažinti COVID-19 simptomų sunkumą, hospitalizacijos ir mirties atvejus. Skiepijimasis yra svarbus veiksmas mažinant viruso plitimą ir baigiant pandemiją.