Katarakta yra viena iš dažniausių regėjimo problemų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tai yra akies lęšiuko drumstumas, kuris laipsniškai vystosi ir gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Katarakta gali paveikti vieną arba abu akis ir dažniausiai yra susijusi su senėjimo procesu, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.

Akies lęšiukas yra skaidri struktūra, padedanti sutelkti vaizdą ant tinklainės. Kataraktos atveju lęšiukas tampa mažiau permatomas, dėl ko vaizdas tampa neryškus, matomas kaip per miglą. Kataraktos progresavimas yra palaipsnis, ir pradžioje gali neturėti didelio poveikio kasdieniam žmogaus gyvenimui. Tačiau laikui bėgant, regėjimo sutrikimai gali tapti reikšmingi.

Pagrindinės kataraktos priežastys yra:

• Senėjimas: Tai yra dažniausia kataraktos atsiradimo priežastis. Lęšiukas senstant natūraliai tampa mažiau skaidrus.
• Genetiniai veiksniai: Kai kuriais atvejais katarakta gali būti paveldima.
• Akies sužalojimai: Fiziniai akies sužalojimai gali sukelti kataraktą.
• Kitos sveikatos būklės: Tam tikros ligos, pvz., diabetas, gali padidinti kataraktos riziką.
• Tam tikri vaistai: Ilgalaikis tam tikrų rūšių vaistų, pvz., kortikosteroidų, vartojimas taip pat gali sukelti kataraktą.
• Ultravioletinė šviesa: Ilgalaikė ekspozicija UV spinduliams taip pat gali prisidėti prie kataraktos vystymosi.

Kataraktos gydymas priklauso nuo jos progresavimo laipsnio ir įtakos paciento gyvenimo kokybei. Pradinėse stadijose padidintas apšvietimas ar akinių keitimas gali padėti, tačiau pažengusiose stadijose dažniausiai reikalinga chirurginė intervencija – lęšiuko keitimo operacija. Ši operacija yra viena iš dažniausiai atliekamų ir saugiausių chirurginių procedūrų.

Simptomai

Katarakta, būdinga akies lęšiuko drumstumu, gali sukelti įvairius regėjimo sutrikimus. Štai pagrindiniai simptomai, kuriuos gali patirti asmenys, sergantys katarakta:

• Sumažėjęs regėjimo aštrumas: Regėjimas tampa neryškus arba miglotas, ir tai gali pablogėti laikui bėgant.
• Spalvų pasikeitimas: Spalvos gali atrodyti pablukusios arba pakeistos. Dažnai pasireiškia geltona ar ruda atspalvių permaina.
• Sunkumai matant naktį: Katarakta gali apsunkinti regėjimą esant silpnam apšvietimui ar naktį.
• Sunkumai matant esant ryškiai šviesai: Blizgesys ar šviesos spinduliai gali sukelti diskomfortą, taip pat gali būti sunku matyti ryškioje šviesoje arba tiesioginėje saulės šviesoje.
• „Halo” efektas aplink šviesos šaltinius: Pastebimas šviesos oreolų ar „halo” efektas aplink lemputes ar automobilių žibintus.
• Dvigubas matymas viena akimi: Katarakta gali sukelti dvigubą matymą, net kai kita akis yra uždengta.
• Dažnas akinio stiprumo keitimas: Dėl regėjimo pokyčių gali tekti dažnai keisti akinių ar kontaktinių lęšių stiprumą.

Šie simptomai gali palaipsniui pablogėti, o kataraktos progresavimas gali skirtis nuo žmogaus iki žmogaus. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų ar kitus regėjimo sutrikimus, svarbu kreiptis į akių sveikatos specialistą, pvz., oftalmologą, diagnozei nustatyti ir tinkamam gydymui pradėti. Ankstyva diagnozė ir intervencija gali padėti išvengti tolesnio regėjimo pablogėjimo.

Priežastys

Katarakta yra akies lęšiuko drumstumo būklė, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nors dažniausiai ji siejama su senėjimo procesu, yra ir kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie kataraktos vystymosi:

• Senėjimas: Tai yra dažniausia kataraktos atsiradimo priežastis. Lęšiukas natūraliai sensta ir laipsniškai tampa mažiau permatomas.
• Genetiniai veiksniai: Katarakta gali būti paveldima, ypač jei šeimos istorijoje yra žinoma apie šią būklę.
• Akies traumos: Fiziniai akies sužalojimai gali sukelti kataraktą, net ir po daugelio metų po traumos.
• Kitos akies ligos: Pvz., uveitas (akis vidinio sluoksnio uždegimas) ar glaukoma.
• Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas: Ypač kortikosteroidų, kurių vartojimas gali padidinti kataraktos riziką.
• Ultravioletinės šviesos poveikis: Ilgalaikė ekspozicija UV spinduliams, pvz., dėl saulės, gali prisidėti prie kataraktos atsiradimo.
• Sveikatos problemos: Tam tikros sisteminės ligos, pvz., diabetas, gali padidinti kataraktos riziką.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos kataraktos vystymuisi.

Kataraktos atsiradimą gali lemti vienas ar keletas šių veiksnių. Svarbu reguliariai tikrintis akis, ypač jei esate vyresnio amžiaus ar turite kitų rizikos veiksnių. Ankstyvas nustatymas ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti regėjimo pablogėjimo.

Rizikos veiksniai

Katarakta yra viena iš dažniausių regos sutrikimų priežasčių, ypač vyresniems žmonėms. Nors katarakta dažniausiai susijusi su senėjimo procesu, yra ir kitų veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės atsiradimo riziką:

• Amžius: Senėjimas yra pagrindinis kataraktos rizikos veiksnys. Dauguma atvejų pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Genetika: Šeimos istorija, susijusi su katarakta, gali padidinti riziką.
• Akies traumos ar operacijos: Fiziniai akies pažeidimai ar ankstesnės akies operacijos gali sukelti kataraktą.
• Tam tikrų vaistų vartojimas: Ilgalaikis kortikosteroidų ar kitų tam tikrų vaistų vartojimas gali didinti kataraktos riziką.
• Ultravioletinės šviesos poveikis: UV spindulių, ypač saulės šviesos, poveikis gali prisidėti prie kataraktos vystymosi.
• Diabetas ir kitos sisteminių ligų būklės: Diabetas, reumatoidinis artritas ir kitos sisteminės ligos yra susijusios su didesne kataraktos rizika.
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas: Abi šios sveikatos kenkiančios įpročiai gali padidinti kataraktos atsiradimo tikimybę.
• Nutukimas: Tyrimai rodo, kad nutukimas gali būti susijęs su didesne kataraktos rizika.
• Nepakankamas mitybos ir vitaminų vartojimas: Mitybos veiksniai, pvz., nepakankamas antioksidantų (tokių kaip vitaminai C ir E) vartojimas, taip pat gali turėti įtakos.

Svarbu paminėti, kad nors šie veiksniai gali didinti riziką, jų buvimas nebūtinai reiškia, kad asmuo susirgs katarakta. Reguliarūs akių patikrinimai yra svarbūs norint anksti nustatyti kataraktą ir imtis reikiamų veiksmų jos progresavimui kontroliuoti ar gydyti.

Komplikacijos

Katarakta, nepaisant to, kad yra dažnai pasitaikantis ir efektyviai gydomas regos sutrikimas, gali sukelti komplikacijas, ypač jei nėra laiku gydoma. Štai pagrindinės galimos kataraktos sukeltos komplikacijos:

• Reikšmingas regėjimo pablogėjimas: Jei katarakta nėra gydoma, gali smarkiai pablogėti regėjimo aštrumas, iki tokio lygio, kad tai trukdo įprastai veiklai ir savarankiškumui.
• Aklumas: Nors tai reta, visiškai nepagydyta katarakta gali sukelti visišką aklumą.
• Glaukoma: Ypač sunkiais atvejais, katarakta gali sukelti akispūdžio padidėjimą ir vėliau glaukomą, kuri yra rimta būklė, galinti sukelti nuolatinį regėjimo praradimą.
• Regos sutrikimai po operacijos: Nors kataraktos operacija yra saugi ir efektyvi, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, ji turi tam tikrą komplikacijų riziką, pvz., infekciją, regos sutrikimus ar netinkamą lęšiuko padėtį.
• Psichologinės ir socialinės pasekmės: Ilgalaikis regėjimo pablogėjimas dėl kataraktos gali turėti neigiamą poveikį asmeniui emocinei būklei ir socialiniam gyvenimui.

Nors šios komplikacijos gali atrodyti bauginančios, svarbu pabrėžti, kad katarakta yra gydoma būklė, ir laiku atliekama operacija dažnai gali visiškai atkurti ar gerokai pagerinti regėjimą. Dėl šios priežasties, esant kataraktos požymiams, svarbu nedelsiant kreiptis į oftalmologą ir reguliariai tikrintis akis.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl įtariamos kataraktos yra svarbu, jei pastebite bet kokius regėjimo pokyčius ar sutrikimus. Šie simptomai gali būti kataraktos požymiai:

• Regėjimo pablogėjimas: Jei pastebite, kad Jūsų regėjimas tapo miglotas, neryškus arba mažiau spalvingas.
• Sunkumai matant naktį: Jei naktinio regėjimo kokybė pablogėjo, ir sunku matyti tamsoje.
• Šviesos jautrumas: Jei pastebite didesnį jautrumą šviesai, ypač saulės šviesai arba dirbtiniam apšvietimui.
• „Halo” efektas aplink šviesas: Jei matote šviesos oreolus aplink lemputes ar automobilių žibintus.
• Dvigubas matymas: Jei viena akimi matote dvigubai.
• Dažnas akinių ar kontaktinių lęšių keitimas: Jei pastebite, kad dažnai tenka keisti akinių ar kontaktinių lęšių stiprumą.
• Spalvų suvokimo pokyčiai: Jei spalvos atrodo pablukusios arba pakeitusios.

Katarakta dažniausiai yra susijusi su senėjimo procesu, bet gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims. Jei pastebite bet kurį iš minėtų simptomų ar turite abejonių dėl savo regėjimo, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių gydytoją (oftalmologą). Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali padėti išlaikyti gerą regėjimo kokybę ir užkirsti kelią tolesniam regėjimo praradimui.

Prevencija

Nors kataraktos atsiradimo priežastys dažniausiai yra susijusios su natūraliu senėjimo procesu, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti kataraktos atsiradimo riziką arba lėtinti jos progresavimą:

• Apsauga nuo ultravioletinės šviesos: Dėvėkite aukštos kokybės UV spindulius blokuojančius akiniai nuo saulės ir skrybėlę su snapeliu, ypač intensyvios saulės šviesos metu.
• Rūkymo metimas: Rūkymas yra žinomas kaip vienas iš kataraktos rizikos veiksnių, todėl jo metimas gali padėti sumažinti riziką.
• Sveika mityba: Mityba, turtinga antioksidantais, pvz., vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriuose yra vitamino C ir E, gali padėti apsaugoti akis.
• Svorio kontrolė ir sveikas gyvenimo būdas: Sveikas svoris ir fizinis aktyvumas gali sumažinti kataraktos riziką, ypač susijusią su kitomis sveikatos problemomis, pvz., diabetu.
• Reguliarios akių patikros: Tai ypač svarbu vyresniems nei 40 metų asmenims. Ankstyva kataraktos diagnozė gali padėti stebėti būklę ir, jei reikia, pradėti gydymą laiku.
• Vengimas per didelio alkoholio vartojimo: Per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali didinti kataraktos riziką.
• Kontroliuokite kitas sveikatos būkles: Sveikatos būklių, pvz., diabeto, tinkamas valdymas yra svarbus siekiant išvengti kataraktos vystymosi.

Nors šios prevencijos priemonės negarantuoja visiškos apsaugos nuo kataraktos, jos gali padėti palaikyti gerą akies sveikatą ir bendrą gerovę. Svarbu reguliariai tikrinti savo akis ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra katarakta?

Katarakta yra akių liga, kuriai būdingas akies lęšiuko drumstumas, dėl kurio pablogėja matymas. Ji dažniausiai susijusi su senėjimo procesu, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip trauma, tam tikri vaistai, arba kitos akių ligos.

Kokie yra kataraktos simptomai?

Kataraktos simptomai gali apimti miglotą, rūkštų arba dvigubą matymą, spalvų blukimą, sunkumus matant naktį, „halos” efektą aplink šviesos šaltinius ir poreikį dažniau keisti akinių receptą. Pradiniuose etapuose simptomai gali būti nežymūs.

Kaip gydoma katarakta?

Kataraktos gydymo pagrindinis metodas yra chirurginė operacija, kurios metu pažeistas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas dirbtiniu. Tai yra labai saugi ir efektyvi procedūra, dažniausiai atliekama ambulatoriškai. Ankstyvosiose stadijose, katarakta gali būti kontroliuojama naudojant akinius ar kontaktinius lęšius.

Ar katarakta gali būti išvengta?

Nors visiškai išvengti kataraktos neįmanoma, yra veiksnių, kurie gali padėti sumažinti jos riziką. Tai apima sveiką gyvenseną, rūkymo atsisakymą, UV spindulių apsaugą, tinkamą cukraus kiekio kraujyje kontrolę ir reguliarius akių patikrinimus, ypač vyresniems žmonėms.

Kokie yra kataraktos operacijos rizikos ir komplikacijos?

Nors kataraktos operacija yra saugi, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, ji turi tam tikrą riziką. Galimos komplikacijos apima infekcijas, akies spaudimo padidėjimą, lęšiuko dislokaciją ar netinkamą jo padėtį. Tačiau šios komplikacijos yra retos, o daugumai žmonių operacija suteikia reikšmingą regėjimo pagerėjimą.