Infekcinė eritema, dar žinoma kaip penktoji liga arba slapukė, yra vaikams dažnai pasitaikanti virusinė infekcija, kurią sukelia Žmogaus parvovirusas B19. Ši liga dažniausiai pasireiškia lengva karščiavimu, silpnumu ir būdingu raudonu odos išbėrimu, kuris pradžioje dažniausiai pasirodo ant veido, o vėliau gali plisti į kitas kūno dalis. Infekcinės eritemos išbėrimas vaikams dažnai yra vadinamas „skruostų antskruosčio“ arba „plaktuko“ išbėrimu dėl charakteringo raudono veido išvaizdos.

Infekcinė eritema yra labai užkrečiama ligos forma, kurią lengvai perduoda oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi, arba per tiesioginį kontaktą su užkrėsto asmens nosies ir gerklės sekretais. Nors dažniausiai serga vaikai nuo 5 iki 15 metų amžiaus, suaugusieji, kurie nebuvo užsikrėtę vaikystėje, taip pat gali susirgti šia liga.

Paprastai infekcinė eritema yra lengva ir praeina savaime, nekeliant didesnio pavojaus sveikatai. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač nėščioms moterims ar asmenims su imuninės sistemos sutrikimais, liga gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Nėra specifinio gydymo infekcinei eritemai, o gydymas dažniausiai yra simptominis, skirtas palengvinti simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą ir skausmą.

Prevencija apima bendras infekcinių ligų plitimo mažinimo praktikas, tokių kaip rankų higiena ir vengimas artimo kontakto su užsikrėtusiais asmenimis.

Simptomai

Infekcinės eritemos, dar vadinamos penktąja liga ar slapuke, simptomai prasideda po 4-14 dienų nuo užsikrėtimo momento ir gali būti šie:

• Lengvas karščiavimas ir silpnumas: Tai dažni pradiniai simptomai, kurie paprastai trunka kelias dienas ir yra panašūs į įprastos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.
• Būdingas odos išbėrimas: Po pradinių simptomų atslūgimo atsiranda ryškus, raudonas išbėrimas, kuris pradžioje pasireiškia ant vaiko veido, suteikdamas „skruostų antskruostį“ išvaizdą. Vėliau išbėrimas gali plisti į kūno, rankų ir kojų nugarines dalis. Išbėrimas gali atrodyti lyg odą būtų apklojęs rausvas ar raudonas „nėrinių“ raštas.
• Niežėjimas: Kai kuriems vaikams išbėrimas gali sukelti niežėjimą, nors tai nėra labai dažna.
• Sąnarių skausmai: Nors retai, suaugusieji, užsikrėtę infekcine eritema, gali patirti sąnarių skausmus, dažniausiai veikiančius kelius, riešus ir pečius.

Svarbu paminėti, kad ne visi užsikrėtę asmenys patiria simptomus; kai kurie išlieka besimptominiai. Infekcinė eritema dažniausiai yra lengva ir praeina savaime, tačiau gali kelti rimtesnę riziką nėščioms moterims, žmonėms su imuninės sistemos sutrikimais ar su tam tikromis kraujo ligomis. Jei pastebite šiuos simptomus sau ar savo vaikui, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl tikslesnės diagnozės ir rekomendacijų.

Priežastys

Infekcinės eritemos, taip pat žinomos kaip penktoji liga ar slapukė, pagrindinė priežastis yra Žmogaus parvovirusas B19. Šis virusas yra labai užkrečiamas ir plinta per oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi, taip pat per tiesioginį kontaktą su užkrėsto asmens nosies ir gerklės sekretais. Be to, virusas gali plisti per motinos kraują į vaisių nėštumo metu.

Nors infekcinė eritema dažniausiai pasireiškia vaikams, suaugusieji, kurie nėra imunizuoti prieš parvovirusą B19, taip pat gali užsikrėsti. Dažniausiai liga pasireiškia vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį, tačiau atvejai gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.

Infekcinės eritemos rizika yra didesnė asmenims, kurie dirba arba daug laiko praleidžia su vaikais, pvz., mokyklose ar vaikų priežiūros įstaigose, nes vaikai yra pagrindiniai šio viruso nešiotojai. Nors dauguma žmonių, užsikrėtusių parvovirusu B19, patiria lengvus simptomus arba jie išvis nepasireiškia, tam tikros grupės asmenys, pavyzdžiui, nėščios moterys, asmenys su imuninės sistemos sutrikimais ar su tam tikromis kraujo ligomis, gali patirti rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Svarbu pabrėžti, kad nėra specifinio gydymo infekcinei eritemai, ir daugeliu atvejų reikalingas tik simptominis gydymas. Taip pat nėra vakcinos nuo Žmogaus parvoviruso B19. Prevencinės priemonės apima rankų higieną ir saugų elgesį siekiant išvengti tiesioginio kontakto su užkrėstais asmenimis.

Rizikos veiksniai

Infekcinę eritemą, dar vadinamą penktąja liga ar slapuke, sukelia Žmogaus parvovirusas B19. Ši liga yra labiau paplitusi tarp vaikų, tačiau gali paveikti ir suaugusius. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti asmenų riziką susirgti šia infekcine liga:

• Amžius: Infekcinė eritema labiausiai paplitusi tarp 5-15 metų amžiaus vaikų. Suaugusieji, ypač tie, kurie neturi imuniteto prieš parvovirusą B19, taip pat gali užsikrėsti, bet tai pasitaiko rečiau.
• Artimas kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis: Vaikų darželiai, mokyklos ir namų aplinka, kurioje gyvena užsikrėtę vaikai, yra pagrindinės vietos, kuriose plinta infekcija. Suaugusieji, dirbantys švietimo ar vaikų priežiūros įstaigose, yra labiau pažeidžiami.
• Metų laikas: Nors užsikrėtimo atvejai gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku, daugiausia jų užfiksuojama vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį.
• Imuninės sistemos būklė: Asmenys su imunodeficitu ar tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, lėtine anemija, yra labiau pažeidžiami ir gali patirti sunkesnius infekcijos simptomus.
• Nėštumas: Nors retai, infekcija nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų vaisiui, įskaitant hidropsą ar net mirtį. Nėščios moterys, kurios neturi imuniteto prieš parvovirusą B19 ir kurios buvo sąlyčio su užsikrėtusiu asmeniu, turėtų pasitarti su gydytoju.

Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, svarbu laikytis prevencinių priemonių, įskaitant higienos praktiką ir vengimą artimo kontakto su asmenimis, sergančiais infekcine eritema, kad būtų sumažinta infekcijos plitimo rizika.

Komplikacijos

Nors dauguma infekcinės eritemos atvejų yra lengvi ir praeina savaime, kai kuriems asmenims gali išsivystyti komplikacijos, ypač tam tikroms rizikos grupėms:

• Anemija: Žmogaus parvovirusas B19 gali paveikti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, dėl ko gali išsivystyti laikina anemija. Asmenims, sergantiems lėtine anemija, pavyzdžiui, serpinių ląstelių liga, parvoviruso sukelta anemija gali būti ypač sunki.
• Imunodeficitas: Asmenims su imunodeficito būklėmis, pvz., HIV infekcija ar po organų transplantacijos, infekcinė eritema gali sukelti ilgalaikę ar sunkią infekciją.
• Komplikacijos nėštumo metu: Nors retai, infekcija nėštumo metu gali sukelti vaisiaus hidropsą (neproporcingą skysčio kaupimąsi vaisiaus audiniuose), kuris gali sukelti persileidimą ar negimusio vaiko mirtį. Todėl nėščios moterys, kurios neturi imuniteto prieš parvovirusą B19 ir kurios buvo sąlyčio su užsikrėtusiais asmenimis, turėtų nedelsdamos pasitarti su gydytoju.
• Sąnarių skausmai ir patinimas: Suaugusiems, ypač moterims, užsikrėtus parvovirusu B19, gali pasireikšti sąnarių skausmai ir patinimas, panašus į artritą. Šie simptomai dažniausiai yra laikini ir praeina be ilgalaikių pasekmių.

Nors šios komplikacijos yra retos, svarbu žinoti apie jas ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet kokie nerimą keliantys simptomai. Laiku diagnozuota ir tinkamai valdoma infekcinė eritema dažniausiai baigiasi visišku pasveikimu.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl infekcinės eritemos (penktosios ligos ar slapukės) reikėtų, jei pastebėti šie simptomai ar situacijos:

• Intensyvus ar ilgai trunkantis išbėrimas: Nors išbėrimas dažniausiai yra infekcinės eritemos simptomas, intensyvus ar ilgai trunkantis išbėrimas gali reikšti komplikacijų atsiradimą arba kitą sveikatos problemą.
• Karščiavimas, kuris nepraeina: Aukšta temperatūra, ypač jei ji trunka ilgiau nei kelias dienas ir nesumažėja vartojant karščiavimą mažinančius vaistus, gali rodyti, kad organizmas kovoja su infekcija.
• Sunkumai kvėpuojant ar geriant: Jeigu infekcinė eritema sukelia sunkumus kvėpuojant arba rimtus rijimo sunkumus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Sąnarių skausmas, kuris trukdo kasdieninei veiklai: Jei suaugusiems, ypač moterims, pasireiškia stiprus sąnarių skausmas ir patinimas, tai gali būti infekcinės eritemos simptomas, reikalaujantis gydytojo įsikišimo.
• Nėštumas: Nėščios moterys, kurios manosi turinčios infekcinę eritemą arba turėjusios kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, turėtų nedelsdamos pasitarti su gydytoju dėl galimos rizikos vaisiui.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Asmenys su imuninės sistemos sutrikimais ar lėtinėmis sveikatos būklėmis, susidūrę su infekcinės eritemos simptomais, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes jie gali patirti sunkesnę ligos eigą.

Laiku kreipimasis į gydytoją ir tinkamas įvertinimas gali padėti išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti tinkamą priežiūrą bei gydymą.

Prevencija

Prevencija, siekiant išvengti infekcinės eritemos, kurią sukelia Žmogaus parvovirusas B19, apima keletą svarbių žingsnių:

• Asmeninė higiena: Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti infekcijos plitimo riziką. Svarbu plovimui skirti pakankamai laiko ir užtikrinti, kad būtų gerai išplautos visos rankų dalys.
• Vengti artimo kontakto su užsikrėtusiais asmenimis: Jei žinoma, kad kažkas serga infekcine eritema ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, reikėtų vengti glaudaus kontakto su tuo asmeniu, ypač jei esate imuninės sistemos sutrikimų rizikos grupėje ar esate nėščia.
• Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: Užsikrėtę asmenys turėtų kosėti ar čiaudėti į vienkartinę nosinę arba alkūnės vidų, o ne į rankas, kad sumažintų viruso plitimą.
• Dalykų dalijimosi ribojimas: Vengti dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip stalo įrankiai, puodeliai ar kosmetika, kurie gali būti užkrėsti virusu.
• Paviršių valymas ir dezinfekavimas: Dažnai liestų paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų, stalviršių ir žaislų, reguliarus valymas ir dezinfekavimas gali padėti sumažinti infekcijos plitimo riziką.

Nors nėra vakcinos ar specifinio gydymo, skirtų tiesiogiai kovoti su Žmogaus parvovirusu B19, šios prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti tiek jus, tiek aplinkinius nuo infekcijos. Svarbu yra atsakingas požiūris į asmeninę higieną ir sąmoningas elgesys, siekiant mažinti infekcijos plitimo galimybę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Infekcinė eritema, dar vadinama penktąja liga ar slapuke, kelia daug klausimų tėvams ir asmenims, kurie susiduria su šia infekcija. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai:

Kas sukelia infekcinę eritemą?

Infekcinę eritemą sukelia Žmogaus parvovirusas B19. Tai virusinė infekcija, labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau gali paveikti ir suaugusiuosius.

Kaip plinta infekcinė eritema?

Liga plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi, taip pat per tiesioginį kontaktą su užkrėsto asmens nosies ir gerklės sekretais. Virusas taip pat gali plisti per motinos kraują į vaisių nėštumo metu.

Kokie yra infekcinės eritemos simptomai?

Pagrindiniai simptomai apima lengvą karščiavimą, silpnumą ir būdingą odos išbėrimą, pradedant nuo veido ir plintant į kūno, rankų bei kojų nugarines dalis. Išbėrimas dažnai aprašomas kaip „skruostų antskruostis”.

Ar infekcinė eritema yra pavojinga?

Daugeliu atvejų infekcinė eritema yra lengva ir praeina savaime. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač nėščioms moterims, asmenims su imuninės sistemos sutrikimais ar tam tikromis kraujo ligomis, liga gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

Kaip gydoma infekcinė eritema?

Nėra specifinio gydymo infekcinei eritemai. Gydymas dažniausiai yra simptominis, skirtas palengvinti simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą ir skausmą. Svarbu yra palaikymas ir poilsis, kol simptomai praeis savaime.

Supratimas apie infekcinę eritemą ir jos valdymas padeda tėvams ir asmenims geriau pasirūpinti sergančiais vaikais ar suaugusiais, taip pat mažina nerimą ir padeda imtis veiksmų, kad būtų išvengta komplikacijų.