Erlichiozė ir anaplazmozė

    0

    Erlichiozė ir anaplazmozė yra bakterinės infekcinės ligos, kurias sukelia atitinkamai Erlichia ir Anaplasma genties bakterijos. Šios ligos perduodamos žmonėms per uodų įkandimus, dažniausiai per juos į organizmą patenka Erlichia chaffeensis, Erlichia ewingii ir Anaplasma phagocytophilum bakterijos. Nors šios ligos turi panašių simptomų, jos skiriasi savo patogenais ir geografiniu paplitimu.

    Erlichiozė ir anaplazmozė dažniausiai pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, bendru negalavimu ir kartais – bėrimu. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti ir sunkesnės komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų uždegimas, širdies problemos ar net mirtis, ypač jei ligos nebus laiku diagnozuotos ir gydomos.

    Diagnostika paprastai grindžiama klinikiniais simptomais, epidemiologiniais duomenimis (pvz., neseniai patirtas uodų įkandimas) ir laboratoriniais tyrimais, įskaitant kraujo tyrimus ir specifinius patogenų nustatymo testus. Gydymas dažniausiai apima antibiotikų, pavyzdžiui, doksiciklino, vartojimą, kuris yra veiksmingas prieš abu patogenus.

    Prevencija yra svarbiausias šių ligų valdymo aspektas, įskaitant apsaugos priemones nuo uodų įkandimų, pavyzdžiui, naudojant uodų repelentus, dėvint apsauginius drabužius ir vengiant žinomų uodų buveinių aukšto aktyvumo metu.

    Nors erlichiozė ir anaplazmozė nėra vienos iš plačiausiai paplitusių infekcinių ligų, jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu žinoti apie jų egzistavimą ir būdus, kaip apsisaugoti.

    Simptomai

    Erlichiozė ir anaplazmozė yra uodų pernešamos infekcinės ligos, kurias sukelia skirtingos bakterijos, bet pasireiškia panašiais simptomais. Šių ligų simptomai paprastai prasideda 1–2 savaites po užsikrėtimo ir gali apimti:

    • Karščiavimą: Staigus aukštas karščiavimas yra vienas iš dažniausių ir ryškiausių simptomų.
    • Galvos skausmą: Sunkūs galvos skausmai yra būdingi ir gali būti labai varginantys.
    • Raumenų skausmai: Asmenys gali patirti stiprų raumenų skausmą ir sąnarių skausmą, kuris trukdo kasdieninei veiklai.
    • Bendras negalavimas ir silpnumas: Infekuoti asmenys dažnai jaučia bendrą negalavimą, silpnumą ir nuovargį.
    • Virškinimo trakto simptomai: Kai kurie pacientai patiria pilvo skausmus, viduriavimą ar vėmimą.
    • Bėrimas: Nors ne taip dažnai, bet kai kurie pacientai gali pastebėti odos bėrimą, kuris paprastai pasireiškia po kelių dienų nuo kitų simptomų pradžios. Bėrimas dažniau būdingas erlichiozei nei anaplazmozei.

    Svarbu pažymėti, kad simptomai gali skirtis nuo lengvų iki labai sunkių, o sunkesniais atvejais gali išsivystyti komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų uždegimas (encefalitas), kvėpavimo sutrikimai, organų nepakankamumas ar šokas. Jei po galimo uodų įkandimo pasireiškia šie simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti rimtų pasekmių.

    Priežastys

    Erlichiozė ir anaplazmozė yra uodų pernešamos infekcinės ligos, kurias sukelia skirtingos intraceliulinės bakterijos. Erlichiozę sukelia Erlichia genties bakterijos, dažniausiai E. chaffeensis ir E. ewingii, o anaplazmozę – Anaplasma phagocytophilum. Šios ligos pasižymi panašiu perdavimo būdu ir simptomais, bet skiriasi pagal sukeliančius mikroorganizmus ir geografinį paplitimą.

    Priežastys ir perdavimo būdas:

    • Uodų įkandimai: Pagrindinis erlichiozės ir anaplazmozės perdavimo būdas yra per uodų įkandimus. Uodai, ypač juos įgėlę, maitinasi užsikrėtusių laukinių ar naminių gyvūnų krauju ir tampa infekcijos nešiotojais. Vėliau, įgėlę žmogų, jie perduoda bakterijas.
    • Bakterijos: E. chaffeensis, E. ewingii ir A. phagocytophilum yra bakterijos, kurios gyvena uodų seilėse ir perduodamos žmogui per uodo įkandimą. Šios bakterijos gali infekuoti baltuosius kraujo kūnelius ir daugintis jų viduje, sukeldamos uždegiminę reakciją organizme.
    • Geografinis paplitimas: Nors erlichiozė ir anaplazmozė gali pasireikšti įvairiose pasaulio dalyse, dažniausiai jos pasitaiko tam tikrose geografinėse vietovėse, kur daugiau tam tikrų rūšių uodų. Pavyzdžiui, E. chaffeensis dažniausiai randama JAV pietryčiuose ir centrinėje dalyje, o A. phagocytophilum – šiaurės rytuose ir vidurio vakaruose.

    Prevencija yra pagrindinis šių ligų valdymo būdas, įskaitant asmeninės apsaugos priemones nuo uodų įkandimų, pavyzdžiui, naudojant uodams atbaidančias medžiagas, dėvint apsauginius drabužius ir išvengiant didelio uodų aktyvumo vietų ir laikų.

    Rizikos veiksniai

    Erlichiozė ir anaplazmozė yra uodų pernešamos ligos, sukeliamos bakterijų, kurios infekuoja baltuosius kraujo kūnelius. Nors šios ligos gali paveikti bet ką, tam tikri veiksniai gali padidinti riziką susirgti:

    • Laiko praleidimas lauke: Asmenys, daug laiko praleidžiantys miškuose, pievose ar kitose uodų dažnai lankomose vietose, yra didesnėje rizikoje.
    • Profesinė veikla: Žmonės, dirbantys lauke, pavyzdžiui, miškininkai, statybininkai, žemės ūkio darbuotojai ar parkų priežiūros darbuotojai, turi didesnę tikimybę būti įkąsti uodų.
    • Gyvenamoji vieta: Erlichiozės ir anaplazmozės paplitimas skiriasi priklausomai nuo geografinės vietos. JAV, pavyzdžiui, šios ligos dažniausiai pasitaiko pietryčiuose, centrinėje dalyje ir šiaurės rytuose.
    • Sezonas: Dauguma uodų įkandimų ir infekcijų atvejų įvyksta pavasarį ir vasarą, kuomet uodai yra aktyviausi.
    • Nepakankama apsauga nuo uodų: Nenaudojant uodams atbaidančių priemonių arba tinkamai nedengiant odos drabužiais, didėja rizika būti įkąstam ir užsikrėsti.
    • Asmeninis elgesys: Asmenys, kurie nepaiso rekomendacijų dėl uodų įkandimų prevencijos, pavyzdžiui, naudojant repelentus ar dėvint apsauginius drabužius, taip pat yra didesnėje rizikoje.

    Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius ir atitinkamos prevencijos priemonių taikymas gali padėti sumažinti erlichiozės ir anaplazmozės užsikrėtimo tikimybę.

    Komplikacijos

    Erlichiozė ir anaplazmozė, nepaisant to, kad daugeliu atvejų sukelia lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus, gali progresuoti ir sukelti rimtas sveikatos komplikacijas, ypač jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos. Komplikacijos gali apimti:

    • Organų nepakankamumą: Sunkios infekcijos gali sutrikdyti kepenų, inkstų ar plaučių funkciją, sukeldamos organų nepakankamumą.
    • Meningitas: Tai yra smegenų ir nugaros smegenų membranų uždegimas, kuris gali atsirasti dėl bakterijų patekimo į centrinę nervų sistemą.
    • Širdies problemos: Sunkiais atvejais gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų ar miokardito, širdies raumens uždegimo.
    • Sepsis: Tai rimta infekcijos sukelta būklė, kai organizmas intensyviai reaguoja į infekciją, galinti sukelti organų funkcijos sutrikimus ir mirtį.
    • Kraujo sutrikimai: Infekcija gali sukelti plokštelių skaičiaus mažėjimą (trombocitopeniją), padidėjusį kraujo krešėjimą (diseminuotą intravaskulinę koagulaciją) ar anemiją.
    • Respiracinė nepakankamumas: Kvėpavimo takų infekcija gali progresuoti iki sunkaus kvėpavimo nepakankamumo.
    • Neurologinės problemos: Galvos skausmai, sumišimas, koordinacijos praradimas ar netgi koma.

    Laiku pradėjus gydymą, dauguma komplikacijų gali būti išvengta. Antibiotikų terapija, ypač doksiciklinas, yra veiksminga gydant tiek erlichiozę, tiek anaplazmozę. Svarbu, kad asmenys, patyrę įtariamą uodų įkandimą ir vystantys simptomus, nedelsiant kreiptųsi į gydytoją.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kreiptis į gydytoją dėl įtariamos erlichiozės ar anaplazmozės reikėtų nedelsiant, jei pastebimi šių ligų simptomai, ypač jeigu neseniai buvote įkąstas uodų ar praleidote laiką galimai uodų užkrėstose vietovėse. Štai keletas situacijų, kada būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:

    • Pasireiškus simptomams: Jeigu patiriate staigų karščiavimą, galvos skausmą, raumenų ir sąnarių skausmus, bendrą negalavimą ar kitus gripo panašius simptomus po galimo uodų įkandimo.
    • Esant virškinimo trakto problemoms: Tokioms kaip vėmimas ar viduriavimas, kurie gali būti erlichiozės ar anaplazmozės simptomai.
    • Jeigu pastebite bėrimą: Nors bėrimas nėra dažnas simptomas, jo atsiradimas po įtariamo uodų įkandimo gali rodyti infekciją.
    • Jei simptomai pasireiškia po buvimo užkrėstoje teritorijoje: Ypač jei gyvenate ar lankėtės erlichiozės ar anaplazmozės paplitimo vietovėse JAV ar kitose šalyse.
    • Jeigu simptomai nepraeina ar blogėja: Netgi po naminių gydymo metodų taikymo.
    • Rizikos grupėms: Asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų, vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kurie dėl savo profesijos dažnai yra sąlyčio su uodais, turėtų būti ypač atidūs ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pasireiškus pirmiesiems simptomams.

    Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti rimtų komplikacijų, susijusių su šiomis ligomis. Gydytojas gali nustatyti tinkamą gydymą, paprastai antibiotikus, kurie efektyviai gydo tiek erlichiozę, tiek anaplazmozę.

    Prevencija

    Prevencija yra pagrindinis būdas išvengti erlichiozės ir anaplazmozės, uodų pernešamų infekcinių ligų. Nors visiškai eliminuoti riziką susirgti šiomis ligomis gali būti sudėtinga, yra keletas veiksmingų priemonių, kurios padeda sumažinti uodų įkandimų skaičių ir, atitinkamai, infekcijos tikimybę:

    • Naudokite uodams atbaidančias priemones: Užtepkite ant odos ir drabužių insekticidus, kuriuose yra DEET, pikaridinas arba kitų veikliųjų medžiagų, kurios atbaido uodus.
    • Dėvėkite apsauginius drabužius: Kai praleidžiate laiką lauke, ypač miško ar pievų zonose, dėvėkite ilgomis rankovėmis marškinėlius, ilgas kelnes ir užsidėkite galvos apdangalą. Drabužius galima apdoroti permetrino, vabzdžiams atsparaus insekticido, kuris gali būti naudojamas tiek ant odos, tiek ant drabužių.
    • Vengkite aukšto uodų aktyvumo vietų ir laiko: Stenkitės išvengti ar sumažinti laiko praleidimą uodų lankomose vietovėse, ypač auštant ir brėkštant, kai uodai yra aktyviausi.
    • Tvarkykite aplinką: Užtikrinkite, kad aplink namus nebūtų stovinčio vandens šaltinių, kurie gali būti potencialios uodų perėjimo vietos. Tai apima lietaus vandens surinktuvus, gėlių vazonus ir bet kokius kitus indus, kurie gali kaupti vandenį.
    • Naudokite tinklus prieš uodus: Miegodami lauko sąlygomis arba atvirose erdvėse naudokite uodų tinklus, ypač jei esate regione, kuriame yra didelė uodų pernešamų ligų rizika.

    Šios prevencinės priemonės padeda ne tik apsisaugoti nuo erlichiozės ir anaplazmozės, bet ir nuo kitų uodų pernešamų infekcinių ligų, pavyzdžiui, Laimo ligos ar Vakarų Nilo viruso.

    Dažniausiai užduodami klausimai

    Erlichiozė ir anaplazmozė yra uodų pernešamos bakterinės infekcijos, kurios kelia susirūpinimą dėl jų poveikio sveikatai. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai apie šias ligas:

    Kas sukelia erlichiozę ir anaplazmozę?

    Erlichiozę sukelia Erlichia genties bakterijos, o anaplazmozę – Anaplasma phagocytophilum. Abu patogenai perduodami žmonėms per uodų įkandimus.

    Kokie simptomai būdingi erlichiozei ir anaplazmozei?

    Simptomai yra panašūs abiem ligoms ir apima karščiavimą, galvos skausmą, raumenų ir sąnarių skausmus, bendrą negalavimą. Kartais gali pasireikšti bėrimas, o sunkiais atvejais – kvėpavimo sutrikimai, smegenų uždegimas ir kitos rimtos komplikacijos.

    Kaip diagnozuojamos šios ligos?

    Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, paciento buvimo uodų paplitimo vietovėje istorija ir laboratoriniais kraujo tyrimais, kurie nustato specifinius antikūnus arba paties patogeno buvimą.

    Kaip gydoma erlichiozė ir anaplazmozė?

    Abi ligos dažniausiai gydomos antibiotikais, ypač doksiciklinu. Ankstyvas gydymo pradžia yra svarbi, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

    Kaip galima išvengti užsikrėtimo?

    Prevencija apima apsaugos nuo uodų įkandimų priemones, tokias kaip odą ir drabužius dengiantys repelentai, ilgomis rankovėmis marškinėliai ir ilgos kelnės, vengimas laiko praleidimo uodų dauginimosi vietose, ypač auštant ir brėkštant, kai uodai yra aktyviausi.

    Svarbu žinoti apie šias ligas ir jų prevenciją, ypač jei gyvenate ar planuojate keliauti į vietoves, kuriose yra didelė uodų sukeltų ligų rizika.

    LEAVE A REPLY

    įveskite savo komentarą!
    įveskite savo vardą čia