Disritmijos, dar vadinamos aritmijomis yra širdies ritmo sutrikimai, kai širdis plaka per greitai (tachikardija), per lėtai (bradikardija) arba nereguliariai. Šie sutrikimai kyla dėl problemų su širdies elektros impulsų generavimu arba perdavimu, kurie kontroliuoja širdies susitraukimų dažnį ir ritmą. Disritmijos gali būti nekenksmingos arba rodyti rimtesnes širdies problemas, o kai kuriais atvejais jos gali kelti grėsmę gyvybei.

Disritmijų priežastys gali būti įvairios, įskaitant širdies ligas, tokias kaip koronarinė arterijų liga, širdies nepakankamumas arba širdies vožtuvų sutrikimai, taip pat veiksniai, nepriklausantys nuo širdies būklės, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas organizme, hormonų pokyčiai, alkoholio vartojimas ar tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo disritmijos tipo ir sunkumo: kai kurie asmenys gali jausti spaudimą ar diskomfortą krūtinėje, dusulį, silpnumą, greitą širdies plakimą, galvos svaigimą ar netgi patirti sinchroninį traukulį. Tačiau kai kuriais atvejais disritmijos gali būti besimptomės ir nustatomos tik atliekant širdies veiklos tyrimus.

Disritmijų diagnozavimui ir valdymui gali būti naudojami įvairūs metodai, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), širdies monitoravimą ilgesniu laikotarpiu ir, esant reikalui, invazinius tyrimus ar gydymą, pavyzdžiui, elektrofiziologinį tyrimą, širdies stimuliavimą ar abliaciją. Gydytojas gali rekomenduoti gydymą vaistais, gyvenimo būdo pakeitimus arba, priklausomai nuo atvejo, invazines procedūras, kad kontroliuotų aritmiją ir sumažintų su ja susijusių komplikacijų riziką.

Simptomai

Disritmijos, ar širdies ritmo sutrikimai, gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, ar širdis plaka per greitai, per lėtai ar nereguliariai. Pagrindiniai disritmijų simptomai apima:

• Palpitacijas: stiprus ar nereguliarus širdies plakimas, kurį asmuo gali aiškiai jausti krūtinėje.
• Dusulį: kvėpavimo sunkumą, ypač vykstant fiziniam krūviui ar netgi poilsio būsenoje.
• Galvos svaigimą arba galvos sukimąsi: praradimą pusiausvyros jausmą arba lengvą galvos svaigimą.
• Silpnumą: bendrą kūno silpnumą ar greitą nuovargį, net ir po nedidelio fizinio krūvio.
• Krūtinės skausmą ar diskomfortą: neaiškios kilmės skausmą krūtinės srityje, kuris gali būti širdies ritmo sutrikimų požymis.
• Sinchroninį traukulį: trumpalaikį sąmonės praradimą dėl nepakankamo kraujo tiekimo į smegenis.
• Kvėpavimo sutrikimus miego metu: nereguliarus kvėpavimas ar kvėpavimo sustojimai, ypač naktį.
• Šaltus galūnių galus: rankų ar kojų šaltumą, susijusį su nepakankamu kraujotakos efektyvumu.

Svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais disritmijos gali būti besimptomės ir nustatomos tik atliekant širdies funkcijos tyrimus, pvz., elektrokardiogramą (EKG). Jei patiriate bet kurį iš minėtų simptomų, ypač jei jie yra nauji arba pasunkėję, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas ir nustatyta tinkama gydymo strategija.

Priežastys

Disritmijos, arba širdies ritmo sutrikimai, atsiranda dėl elektros impulsų, kurie reguliuoja širdies plakimą, sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti sukelti įvairių veiksnių:

• Širdies ligos: Įvairios širdies būklės, tokios kaip koronarinė arterijų liga, širdies vožtuvų problemos, širdies nepakankamumas, kardiomiopatija arba ankstesni širdies priepuoliai, gali sukelti disritmijas.
• Elektrolitų disbalansas: Elektrolitai, tokie kaip kalio, natrio, kalcio ir magnio jonai, yra būtini širdies elektros impulsų generavimui ir perdavimui. Jų disbalansas gali sutrikdyti širdies ritmą.
• Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis gali padidinti širdies disritmijų riziką, veikiant širdies audinius ir funkciją.
• Endokrininiai sutrikimai: Tokios būklės kaip hipertireozė (peraktyvi skydliaukė) arba cukrinis diabetas gali turėti įtakos širdies ritmui.
• Vaistai ir toksinai: Kai kurie vaistai, įskaitant tam tikrus receptinius vaistus, antidepresantus, antipsichotikus, ir stimuliantus, taip pat alkoholis ir narkotikai, gali sukelti ar pabloginti disritmijas.
• Genetiniai veiksniai: Kai kurios disritmijos yra paveldimos ir gali būti perduodamos iš tėvų vaikams.
• Širdies operacijos ar procedūros: Po širdies operacijų ar kitų invazinių procedūrų, pavyzdžiui, širdies kateterizacijos, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų.
• Stresas ir gyvenimo būdas: Stresas, per didelis kofeino vartojimas ir netinkamas mitybos įprotis taip pat gali turėti įtakos širdies ritmui.

Atsižvelgiant į disritmijos priežastis, gydymo strategijos gali skirtis, siekiant adresuoti tiek priežastis, tiek simptomus. Svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei įtariate, kad turite širdies ritmo sutrikimų.

Rizikos veiksniai

Disritmijų, ar širdies ritmo sutrikimų, atsiradimui gali įtakos turėti keli rizikos veiksniai. Šie veiksniai padidina tikimybę, kad asmuo patirs širdies ritmo sutrikimus:

• Širdies ligos istorija: Žmonės, sergantys širdies ligomis, pvz., koronarine arterijų liga, širdies nepakankamumu, širdies vožtuvų defektais ar anksčiau patyrę širdies priepuolį, turi didesnę disritmijų riziką.
• Aukštas kraujospūdis: Ilgalaikis nepakontroliuotas aukštas kraujospūdis gali pažeisti širdies audinį, padidinant disritmijų riziką.
• Skydliaukės sutrikimai: Ypač hipertireozė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
• Substancijų vartojimas: Alkoholio, kofeino, narkotikų vartojimas ar tam tikrų vaistų, ypač stimuliantų ar nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NSAID), šalutinis poveikis gali sukelti disritmijas.
• Elektrolitų disbalansas: Kalio, natrio, magnio ir kalcio lygių organizme disbalansas gali paveikti širdies ritmą.
• Amžius: Vyresniame amžiuje padidėja širdies ligų ir atitinkamai disritmijų rizika.
• Genetika: Paveldimos širdies ligos ar genetiniai sutrikimai taip pat gali padidinti disritmijų riziką.
• Lėtinės ligos: Diabetas, nutukimas ir kiti lėtiniai sveikatos sutrikimai gali didinti disritmijų riziką dėl jų poveikio širdies sveikatai.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti individo ir sveikatos priežiūros specialisto pastangoms mažinti disritmijų riziką, taikant prevencines priemones ir reguliariai tikrinant širdies sveikatą.

Komplikacijos

Disritmijos, arba širdies ritmo sutrikimai, gali turėti įvairių komplikacijų, kurios priklauso nuo sutrikimo tipo, trukmės ir asmens bendros sveikatos būklės. Štai keletas pagrindinių galimų komplikacijų:

• Širdies nepakankamumas: Ilgalaikė disritmija, ypač jei ji nėra kontroliuojama, gali silpninti širdies gebėjimą pumpuoti kraują, dėl ko gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
• Insultas: Kai kurios disritmijos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, didina kraujo krešulių susidarymo ir insulto riziką, nes netinkamas širdies plakimas gali lemti kraujo stagnaciją ir krešulių susidarymą širdyje.
• Sinchroninis traukulys: Staigus sąmonės netekimas dėl nepakankamo kraujo tiekimo į smegenis, kurį gali sukelti kai kurie širdies ritmo sutrikimai.
• Plaučių edema: Kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo, kraujas gali susikaupė plaučiuose, sukeldamas plaučių edemą, kuri yra gyvybei pavojinga būklė.
• Kardiogeninis šokas: Labai rimta būklė, kai širdis staiga negali palaikyti pakankamo kraujo spaudimo ir kraujotakos, galinti atsirasti dėl sunkių disritmijų.

Prevencija ir tinkamas gydymas yra svarbūs šių ir kitų su disritmijomis susijusių komplikacijų rizikos mažinimui. Tai apima reguliarų medicininį stebėjimą, gyvenimo būdo keitimus, vaistų terapiją arba, prireikus, invazines procedūras, pavyzdžiui, elektrofiziologinį tyrimą ir abliaciją ar širdies stimuliatoriaus implantaciją. Jei turite disritmijos simptomų ar esate padidėjusios rizikos grupėje, svarbu konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu dėl būklės įvertinimo ir tinkamo gydymo plano sudarymo.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl disritmijos reikėtų, jeigu pastebite bet kurį iš šių simptomų arba situacijų:

• Palpitacijos: Stiprus ar nereguliarus širdies plakimas, kuris gali būti jaučiamas kaip širdies „prašokimai”, greitas plakimas ar netolygus ritmas.
• Dusulys: Kvėpavimo sunkumas, ypač jei jis atsiranda net ir esant nedideliam fiziniam krūviui ar poilsio būsenoje.
• Galvos svaigimas arba alpimas: Staigus galvos svaigimas, galvos sukimasis ar net praradimas sąmonės, kuris gali signalizuoti apie nepakankamą kraujo tiekimą į smegenis dėl širdies ritmo sutrikimų.
• Krūtinės skausmas: Nespecifinis skausmas ar diskomfortas krūtinėje, kuris gali būti susijęs su širdies ritmo sutrikimais.
• Nuovargis: Didelis pavargimas ar energijos trūkumas, kuris gali atsirasti dėl to, kad širdis neefektyviai pumpuoja kraują dėl ritmo sutrikimų.
• Jei turite širdies ligų istoriją: Asmenys, sergantys širdies ligomis ar turintys širdies ligų šeimos istoriją, yra didesnės rizikos grupėje patirti disritmijas.
• Jeigu vartojate vaistus, galinčius sukelti disritmijas: Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį, susijusį su širdies ritmo sutrikimais.
• Pasikeitimai gyvenimo būde ar sveikatoje: Nauji sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, arba dideli gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali būti disritmijų priežastis.

Laiku kreipiantis į gydytoją ir atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, galima nustatyti disritmijos priežastį ir parinkti tinkamą gydymą, kuris gali sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Prevencija

Disritmijų prevencija apima keletą svarbių gyvenimo būdo pokyčių ir sveikatos priežiūros praktikų, kurie padeda sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką:

• Sveika širdis, sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga šviežiais vaisiais, daržovėmis, liesomis baltymų šaltiniais ir sveikaisiais riebalais, gali padėti išlaikyti optimalią širdies sveikatą ir sumažinti disritmijų riziką.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas ar dviračio važiavimas, stiprina širdį ir gerina jos veiklą.
• Svorio kontrolė: Palaikant sveiką kūno svorį, galima sumažinti širdies ligų ir disritmijų riziką.
• Vengti tabako ir alkoholio: Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas yra žinomi disritmijų rizikos veiksniai, todėl jų vengimas gali sumažinti širdies ritmo sutrikimų tikimybę.
• Streso mažinimas: Stresas gali turėti įtakos širdies ritmui, todėl svarbu rasti efektyvias streso mažinimo strategijas, pavyzdžiui, jogą, meditaciją arba reguliarų fizinį krūvį.
• Kontroliuoti lėtines ligas: Sekite gydytojo rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite sveikatos būklę, ypač jei turite lėtinių ligų, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar skydliaukės sutrikimus, kurie gali didinti disritmijų riziką.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs sveikatos patikrinimai, įskaitant širdies veiklos stebėjimą, gali padėti anksti nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus ir imtis veiksmų jų prevencijai ar gydymui.

Šių rekomendacijų laikymasis gali padėti išvengti disritmijų arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, taip pat pagerinti bendrą širdies sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai