Dengės hemoraginė karštligė (DHK) yra sunki dengės viruso infekcijos forma, kuri gali kelti tiesioginį pavojų gyvybei. DHK yra pasireiškianti kraujavimu, kraujagyslių pralaidumo padidėjimu ir, sunkiausiais atvejais, šoku. Ši būklė dažniausiai vystosi po antrojo ar vėlesnio užsikrėtimo dengės virusu, ypač kai asmuo yra užsikrėtęs skirtingais viruso serotipais skirtingais laiko tarpais. Tai rodo, kad antrinis užsikrėtimas dengės virusu gali sukelti stipresnę imuninę reakciją, kuri ir lemia DHK atsiradimą.

Simptomai prasideda panašiai kaip ir įprastinės dengės karštligės atveju – staigus karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai. Tačiau vėliau atsiranda papildomi požymiai, tokie kaip sunkus kraujavimas iš nosies, dantenų, dideli mėlynės ant odos ir sunkus vidinis kraujavimas. DHK taip pat gali sukelti kraujo spaudimo kritimą, dėl kurio gali ištikti šokas, vadinamas dengės šoko sindromu (DŠS), kuris be skubios medicinos pagalbos gali būti mirtinas.

DHK gydymas yra sudėtingas ir paprastai apima skysčių pakeitimą, kraujo produktų transfuzijas ir palaikomąjį gydymą intensyviosios terapijos skyriuje. Ankstyvas DHK atpažinimas ir gydymas yra kritiškai svarbus siekiant sumažinti mirties riziką.

Prevencija ir kontrolė, įskaitant uodų populiacijos mažinimą, asmeninę apsaugą nuo uodų įkandimų ir visuomenės švietimą apie dengės riziką, yra pagrindiniai DHK plitimo stabdymo būdai.

Simptomai

Dengės hemoraginė karštligė (DHK) yra sunki dengės viruso infekcijos forma, pasižyminti šiais pagrindiniais simptomais:

• Staigus aukštas karščiavimas, kuris gali būti panašus į pradinius įprastos dengės karštligės simptomus.
• Odos išbėrimai ir mėlynės, kurios atsiranda dėl mažų kraujagyslių pažeidimo ir kraujavimo po oda.
• Kraujavimas iš nosies ir dantenų, taip pat gali pasireikšti kraujavimas kitose kūno dalyse, pvz., kraujavimas iš virškinimo trakto.
• Vidinis kraujavimas, kuris gali sukelti vėmimą su kraujo priemaišomis arba juodas išmatas, rodo kraujavimą iš virškinimo trakto.
• Kapiliarų pralaidumo padidėjimas, dėl kurio gali atsirasti skysčių nutekėjimas į pilvo ertmę ir plaučius, sukeldamas pilvo pūtimą ir kvėpavimo sunkumus.
• Mažas kraujo spaudimas ir šokas, vadinamas dengės šoko sindromu (DŠS), gali ištikti staiga ir yra gyvybei pavojingas.

DHK gali greitai progresuoti, todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, pastebėjus pirmuosius simptomus, ypač jeigu asmuo neseniai lankėsi dengės viruso paplitimo srityje. Ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti sunkių komplikacijų ir potencialiai mirties.

Priežastys

Dengės hemoraginė karštligė (DHK) atsiranda kaip sunki dengės viruso infekcijos forma. Pagrindinės šios būklės priežastys yra susijusios su dengės viruso serotipų ypatumais ir žmogaus imuninės sistemos reakcija. Yra keturi pagrindiniai dengės viruso serotipai (DEN-1, DEN-2, DEN-3 ir DEN-4), ir užsikrėtus vienu iš jų, žmogus išsivysto imunitetą tik prieš tą patį serotipą. DHK dažniausiai pasireiškia po antrojo ar vėlesnio užsikrėtimo kitu dengės viruso serotipu. Manoma, kad antikūnų priklausoma antikūnių stiprinimo reakcija yra viena iš pagrindinių DHK atsiradimo mechanizmų. Ši reakcija lemia, kad imuninė sistema reaguoja stipriau į antrąjį užsikrėtimą, o tai gali padidinti kraujagyslių pralaidumą, sukeldama skysčių nutekėjimą iš kraujagyslių ir sunkų kraujavimą – būdingus DHK simptomus.

Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie DHK rizikos, apima:

• Genetiniai veiksniai: Tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti asmenų polinkį į sunkesnes dengės infekcijos formas.
• Amžius: Vaikai ir paaugliai yra linkę patirti sunkesnes DHK formas.
• Imuninės sistemos būklė: Asmenys su tam tikromis imuninės sistemos būklėmis gali būti labiau pažeidžiami DHK.

Svarbu pabrėžti, kad ne visi antriniai dengės viruso užsikrėtimai veda prie DHK. Prevencinės priemonės, įskaitant efektyvią uodų kontrolę ir asmeninę apsaugą nuo uodų įkandimų, yra svarbiausios siekiant sumažinti dengės infekcijos ir jos sunkių formų riziką.

Rizikos veiksniai

Dengės hemoraginė karštligė (DHK) yra sunki dengės viruso infekcijos forma, kurią gali lemti keli rizikos veiksniai:

• Ankstesnė dengės viruso infekcija: Asmenys, anksčiau užsikrėtę vienu iš dengės viruso serotipų, yra didesnėje rizikoje susirgti DHK užsikrėtus kitu serotipu dėl antikūnių priklausomo stiprinimo fenomeno.
• Amžius: Nors DHK gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, vaikai ir paaugliai dažniau patiria sunkesnes ligos formas.
• Genetiniai veiksniai: Manoma, kad tam tikri genetiniai veiksniai gali daryti įtaką individų pažeidžiamumui DHK.
• Viruso serotipas: Kai kurie dengės viruso serotipai gali būti susiję su didesne DHK ir dengės šoko sindromo (DŠS) išsivystymo rizika.
• Imuninės sistemos būklė: Asmenų, kurių imuninė sistema yra silpnesnė ar pažeista dėl kitų sveikatos būklių, rizika susirgti DHK gali būti didesnė.
• Gyvenamoji vieta: Gyvenimas ar ilgalaikis buvimas dengės viruso paplitimo regionuose didina riziką užsikrėsti ir vėliau susirgti DHK.

Svarbu žinoti šiuos rizikos veiksnius ir imtis prevencinių veiksmų, ypač jei gyvenate ar planuojate keliauti į rizikos zonas. Prevencinės priemonės apima efektyvią uodų kontrolę ir asmeninę apsaugą nuo uodų įkandimų, siekiant sumažinti užsikrėtimo dengės virusu tikimybę.

Komplikacijos

Dengės hemoraginė karštligė (DHK) gali sukelti rimtas komplikacijas, kurios, neprižiūrimos, gali būti mirtinos. Pagrindinės DHK komplikacijos yra:

• Dengės šoko sindromas (DŠS): Tai yra viena iš sunkiausių DHK komplikacijų, pasireiškianti staigiu ir pavojingu kraujospūdžio kritimu, dėl kurio sutrinka gyvybiškai svarbių organų kraujotaka ir gali ištikti mirtis.
• Sunkus vidinis kraujavimas: DHK gali sukelti kraujavimą iš įvairių kūno vietų, įskaitant vidaus organus, kuris be greitos medicininės intervencijos gali būti mirtinas.
• Organų nepakankamumas: Dėl sunkaus kraujavimo ir šoko gali sutrikti svarbių organų, tokie kaip kepenys, inkstai ir širdis, funkcijos, sukeldamas multiorganinį nepakankamumą.
• Plaučių edema: Skysčių nutekėjimas iš kraujagyslių gali sukelti plaučių patinimą, sunkinant kvėpavimą ir reikalaujant intensyviosios terapijos.
• Smegenų edema: Skysčių kaupimasis smegenyse gali sukelti padidėjusį intrakranijinį spaudimą, galvos skausmą, sąmonės sutrikimus ir netgi komą.

Svarbu atpažinti DHK simptomus anksti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ankstyvas gydymas, dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje, apima skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimą, kraujo produktų transfuzijas bei palaikomąjį gydymą, siekiant stabilizuoti paciento būklę ir išvengti minėtų komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl dengės hemoraginės karštligės (DHK) reikia nedelsiant, pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ypač jeigu asmuo neseniai grįžo iš kelionės į regioną, kur paplitusi dengės karštligė, ar gyvena tokioje vietoje. DHK gali greitai progresuoti ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl ankstyvas gydymas yra kritiškai svarbus. Skubiai kreiptis į gydytoją reikia, jei pasireiškia šie simptomai:

• Staigus aukštas karščiavimas, kuris nesumažėja ir yra lydimas stiprių galvos, raumenų ir sąnarių skausmų.
• Odos išbėrimas ar mėlynės, kurios atsiranda be aiškios priežasties.
• Sunkus kraujavimas, pavyzdžiui, iš nosies, dantenų, pasireiškiantis krauju vėmime ar juodomis išmatomis.
• Pasikeitimai sąmonės būsenoje, pavyzdžiui, sumišimas, sąmonės netekimas ar traukuliai.
• Sunkumai kvėpuojant, dėl skysčių kaupimosi plaučiuose.
• Staigus kraujo spaudimo kritimas, jausmas, kad gali ištikti alpimas.
• Pilvo skausmas ir persistentinis vėmimas.

Jeigu pastebėjote bet kurį iš šių simptomų sau ar artimajam, ypač po grįžimo iš kelionės į dengės viruso paplitimo sritį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vykite į artimiausią ligoninę. Laiku pradėtas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką.

Prevencija