Degeneracinis artritas, dar vadinamas osteoartritu, yra dažniausiai pasitaikanti sąnarių liga, kurios metu palaipsniui nyksta sąnario kremzlė. Tai lėtinė būklė, veikianti milijonus žmonių visame pasaulyje ir sukelianti skausmą, standumą bei judėjimo ribotumą. Degeneracinis artritas gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai pasireiškia rankų, kelių, klubų ir stuburo sąnariuose.

Sąnarių kremzlės dėvėjimasis laikui bėgant yra natūralus senėjimo proceso aspektas, tačiau kai kuriems žmonėms šis procesas vyksta greičiau ir sukelia reikšmingus simptomus. Veiksniai, didinantys osteoartrito riziką, apima genetinę polinkį, antsvorį, ankstesnes sąnarių traumas ir tam tikras profesines bei laisvalaikio veiklas, kurios didina sąnarių apkrovą.

Nors osteoartritas yra neįgydomas, yra įvairių gydymo būdų, padedančių valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas apima vaistus skausmui malšinti, uždegimą mažinančius vaistus, svorio kontrolę, fizinę terapiją ir, sunkesniais atvejais, chirurginę intervenciją. Be to, gyvenimo būdo keitimas, įskaitant reguliarų pratimų vykdymą ir sveiką mitybą, gali padėti lėtinti ligos progresavimą ir sumažinti simptomus.

Degeneracinio artrito supratimas ir tinkamas valdymas yra svarbūs aspektai, leidžiantys asmenims su šia liga išlaikyti aktyvų ir pilnavertį gyvenimą, nepaisant iššūkių, kuriuos ji sukelia.

Simptomai

Degeneracinis artritas, arba osteoartritas, pasižymi keletu simptomų, kurie gali skirtis priklausomai nuo pažeisto sąnario ir ligos stadijos. Šie simptomai gali pablogėti laikui bėgant ir paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Pagrindiniai osteoartrito simptomai apima:

• Skausmas. Pažeistame sąnaryje jaučiamas skausmas, kuris dažnai pablogėja atliekant veiklą ir šiek tiek palengvėja ilsintis. Skausmas gali būti aštrus arba skaudantis, priklausomai nuo asmenio ir pažeidimo laipsnio.
• Standumas. Sąnarių standumas yra labiausiai jaučiamas rytais arba ilgai nesikeičiant padėčiai. Paprastai standumas praeina per kelias minutes ar valandas.
• Judėjimo ribotumas. Dėl sąnario kremzlės nusidėvėjimo ir uždegimo, gali būti sunku atlikti pilną sąnario judesio amplitudę, pavyzdžiui, pilnai sulenkti ar ištiesti kelį.
• Krepšėjimas arba trinties garsai. Judinant pažeistą sąnarį, gali būti girdimi trinties ar krepšėjimo garsai dėl to, kad kremzlė tampa nelygi ir nebeturi galimybės suteikti sklandaus judesio.
• Sąnario patinimas. Dėl uždegimo sąnario srityje gali atsirasti patinimas, kuris dar labiau apsunkina judėjimą ir sukelia diskomfortą.
• Sąnarių deformacija. Pažengusiais atvejais, dėl sąnario struktūros pokyčių, gali pasireikšti matoma deformacija, pavyzdžiui, iškrypimas ar nelygumai.

Verta paminėti, kad simptomų sunkumas gali skirtis tarp asmenų. Kai kurie žmonės gali patirti tik lengvą diskomfortą, tuo tarpu kitiems ligos simptomai gali reikšmingai apriboti kasdienę veiklą.

Priežastys

Degeneracinis artritas, žinomas kaip osteoartritas, yra lėtinė sąnarių liga, atsirandanti dėl sąnario kremzlės nusidėvėjimo. Nors tikslūs šios ligos atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, yra nustatyti keli pagrindiniai veiksniai, kurie gali didinti osteoartrito riziką:

• Amžius. Rizika susirgti osteoartritu didėja su amžiumi, kadangi sąnarių kremzlės nusidėvėjimas yra laipsniškas procesas, kuris vyksta metų metus.
• Genetika. Šeimos istorija, susijusi su osteoartritu, gali padidinti asmenų polinkį į šią ligą, rodydama genetinę predispoziciją.
• Antsvoris ir nutukimas. Didelis kūno svoris didina spaudimą sąnariams, ypač keliams, klubams ir stuburui, kas gali skatinti kremzlės nusidėvėjimą.
• Traumos ir sąnarių pažeidimai. Ankstesnės traumos, pavyzdžiui, sporto sužalojimai ar profesinės veiklos sukelti sąnarių pažeidimai, gali sukelti ar pagreitinti osteoartrito vystymąsi.
• Profesinė veikla. Darbas, kuris reikalauja pasikartojančių judesių, sunkaus fizinio darbo ar ilgalaikio stovėjimo, taip pat gali padidinti sąnarių nusidėvėjimo riziką.
• Lytis. Statistikos duomenimis, moterys dažniau serga osteoartritu nei vyrai, ypač po menopauzės, kas rodo, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ligos rizikai.
• Metaboliniai sutrikimai. Tam tikros metabolinės ligos, pavyzdžiui, diabetas ir podagra, taip pat gali didinti osteoartrito riziką.

Nors kai kurių iš šių veiksnių išvengti neįmanoma, pavyzdžiui, genetinės predispozicijos ar natūralaus senėjimo proceso, sveikos gyvensenos palaikymas ir tinkama kūno svorio kontrolė gali padėti sumažinti osteoartrito atsiradimo riziką arba sulėtinti ligos progresavimą.

Rizikos veiksniai

Degeneracinio artrito, arba osteoartrito, atsiradimui įtakos turi keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia sąnarių liga:

• Amžius. Viens didžiausių rizikos veiksnių yra senėjimas. Dauguma atvejų osteoartritas nustatomas vyresniems nei 50 metų asmenims, tačiau ligos simptomai gali prasidėti ir anksčiau.
• Genetinis polinkis. Jeigu šeimos nariai serga ar sirgo osteoartritu, didėja tikimybė patiems susidurti su šia liga.
• Lyčių skirtumai. Statistikos duomenimis, moterys serga osteoartritu dažniau nei vyrai, ypač po menopauzės, kas rodo hormonų įtaką ligos raidai.
• Antsvoris ir nutukimas. Padidėjęs kūno svoris didina spaudimą kelio ir klubo sąnariams, kas skatina kremzlės nusidėvėjimą ir gali sukelti ar pabloginti osteoartritą.
• Profesija ir fizinis aktyvumas. Darbas ar veikla, kurie reikalauja pasikartojančių judesių, sunkaus fizinio krūvio ar ilgalaikio stovėjimo, taip pat didina riziką.
• Sąnarių traumos. Ankstesnės sąnarių traumos, pavyzdžiui, lūžiai ar sužeidimai, gali padidinti osteoartrito riziką ateityje.
• Kitos ligos. Tam tikri sveikatos sutrikimai, įskaitant metabolinius sutrikimus, tokie kaip diabetas, taip pat gali didinti osteoartrito riziką.
• Fizinis neaktyvumas. Fizinio aktyvumo stoka gali silpninti aplinkinius raumenis ir taip padidinti sąnario apkrovą.

Nors kai kurie iš šių rizikos veiksnių yra nekontroliuojami, pavyzdžiui, genetika ar amžius, gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip svorio kontrolė ir reguliarus fizinis aktyvumas, gali padėti sumažinti osteoartrito riziką ar sulėtinti ligos progresavimą.

Komplikacijos

Degeneracinis artritas, kitaip vadinamas osteoartritu, gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios dar labiau apsunkina pacientų gyvenimo kokybę ir kasdienę veiklą. Šios komplikacijos apima:

• Sąnarių deformacijos. Ilgainiui, dėl nuolatinio sąnario kremzlės nykimo ir sąnario erdvės siaurėjimo, gali atsirasti sąnarių deformacijos. Tai gali sukelti nereguliarų kaulų augimą (osteofitus) ir sąnarių iškrypimą.
• Judėjimo ribojimai. Dėl skausmo ir standumo, taip pat sąnario struktūros pokyčių, gali sumažėti sąnario judrumas, ribojant asmeniui judėjimo laisvę ir veiklų atlikimą.
• Skausmo padidėjimas. Be tiesioginio sąnarių skausmo, osteoartritas gali sukelti papildomą skausmą dėl aplinkinių raumenų įtampos ir uždegimo, kurie bando kompensuoti silpnesnį sąnarį.
• Sąnarių nestabilumas. Sąnarių kremzlės nykimas ir aplinkinių struktūrų pažeidimas gali sukelti sąnarių nestabilumą, kuris didina traumų riziką net ir atliekant paprastus kasdienius veiksmus.
• Padidėjęs uždegiminės reakcijos rizika. Nors osteoartritas dažniausiai yra ne uždegiminė sąnarių liga, pažeisti sąnariai gali tapti uždegimo šaltiniais, sukeldami papildomą patinimą ir skausmą.
• Gyvenimo kokybės sumažėjimas. Skausmas, judėjimo apribojimai ir kitos komplikacijos gali neigiamai paveikti asmenų savijautą, socialinę integraciją ir psichologinę būseną, mažindami gyvenimo kokybę.

Svarbu pažymėti, kad ankstyva osteoartrito diagnostika ir tinkamas valdymas gali padėti sumažinti šių komplikacijų atsiradimo tikimybę ir palaikyti geresnę gyvenimo kokybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl degeneracinio artrito, žinomo kaip osteoartritas, yra svarbu, kai pastebimi pirmieji simptomai ar kai esami simptomai pradeda trukdyti kasdieninei veiklai. Štai keletas situacijų, kada ypač svarbu pasitarti su specialistu:

• Skausmas. Jeigu patiriate nuolatinį ar pasikartojantį sąnarių skausmą, kuris nepraeina po poilsio arba yra stipresnis ryte.
• Standumas. Ryte ar ilgesnį laiką nesikeitus padėčiai jaučiamas sąnarių standumas, kuris trukdo jūsų judėjimui.
• Judėjimo ribojimas. Pastebėjote, kad tapo sunkiau atlikti įprastas veiklas, pavyzdžiui, vaikščioti, lipti laiptais ar lenkti sąnarius.
• Sąnario formos pokyčiai. Sąnaryje pastebimi vizualiniai pokyčiai, pavyzdžiui, išpūtimai, deformacijos ar kitoks nereguliarus išvaizdos pasikeitimas.
• Patinimas ir uždegimas. Sąnario srityje jaučiamas šilumos pojūtis, patinimas ar raudonis, kuris gali rodyti uždegiminę reakciją.
• Simptomų pablogėjimas. Esami simptomai darosi intensyvesni arba atsiranda nauji požymiai, kurie trukdo jūsų kasdieninei veiklai.
• Neseniai patirta trauma. Jeigu neseniai patyrėte sąnario traumą ir simptomai neslūgsta ar pablogėja.

Laiku kreipiantis į gydytoją ir diagnozuojant osteoartritą, galima pradėti veiksmingą gydymą, kuris padeda kontroliuoti simptomus, sumažinti skausmą ir uždegimą, taip pat lėtinti ligos progresavimą. Ankstyva intervencija gali padėti išlaikyti sąnarių funkciją ir gerinti gyvenimo kokybę.

Prevencija

Nors visiškai užkirsti kelią degeneraciniam artritui (osteoartritui) nėra įmanoma, ypač atsižvelgiant į genetinius veiksnius ir natūralų senėjimo procesą, yra veiksmų, kurie gali sumažinti riziką susirgti šia liga arba lėtinti jos progresavimą:

• Svorio kontrolė. Palaikant sveiką kūno svorį, mažinamas papildomas spaudimas sąnariams, ypač keliams ir klubams, kas gali sumažinti riziką susirgti artritu ar palengvinti simptomus.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, plaukimas ar dviračio sportas, stiprina raumenis aplink sąnarius ir pagerina jų judrumą bei stabilumą. Venkite sporto šakų, kurios sukelia didelį sąnarių stresą.
• Sveika mityba. Subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir vitamino D, padeda išlaikyti kaulų sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir tam tikruose augalinėse maisto produktuose, gali padėti mažinti uždegimą.
• Sąnarių apsauga. Vengti per didelio sąnarių apkrovimo, ypač atliekant pasikartojančius judesius ar sunkų fizinį darbą. Naudoti ergonomiškus įrankius ir įrenginius, kurie padeda sumažinti sąnarių įtampą.
• Traumų prevencija. Apsaugokite sąnarius nuo traumų, naudodamiesi apsaugos priemonėmis sportuodami ir atlikdami fizinę veiklą. Jei patiriate sąnario traumą, svarbu teisingai ją gydyti ir suteikti pakankamai laiko visiškam pasveikimui.
• Profesionalūs patikrinimai. Reguliariai tikrintis sveikatą, įskaitant sąnarių būklę, ypač jei turite artrito rizikos veiksnių ar pajutote pirmuosius simptomus.

Nors šie patarimai negarantuoja visiškos apsaugos nuo osteoartrito, jie gali padėti sumažinti ligos riziką ar sulėtinti jos progresavimą, taip pat pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai