De Quervain tenosinovitas yra uždegiminė būklė, paveikianti rankos ir riešo zoną, konkrečiai – riešo šoninę dalį, kur eina nykščio raumenų sausgyslės. Šis uždegimas sukelia skausmą ir diskomfortą, ypač atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, suimant ar pakreipiant nykštį į riešą. Šios būklės pavadinimas kilęs iš šveicarų chirurgo Fritz de Quervain, kuris pirmą kartą išsamiai aprašė šią ligą 1895 metais.

De Quervain tenosinovitas atsiranda dėl per didelio sausgyslių apvalkalo trinties, kuri sukelia uždegimą ir patinimą. Dažniausiai ši būklė pasireiškia žmonėms, daug dirbantiems su rankomis – sportininkams, muzikantams, dirbantiems su kompiuteriu, taip pat ir jaunoms mamoms, nešiojančioms kūdikius.

Pagrindiniai simptomai apima skausmą ir patinimą riešo šoninėje dalyje, ypač bandant judinti nykštį ar spausti delną. Skausmas gali plisti iki nykščio ar net visos rankos. Kartais gali atsirasti „snapping“ pojūtis judinant nykštį.

De Quervain tenosinovito gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir skausmą, bei atkurti normalią rankos funkciją. Tai paprastai pasiekiami naudojant nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NPVV), poilsį, riešo įtvarus, ledo pakuotes, taip pat fizioterapiją ir, retais atvejais, kortikosteroidų injekcijas į uždegiminę zoną. Jei konservatyvus gydymas neduoda rezultatų, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija.

Simptomai

De Quervain tenosinovitas yra būklė, kurią sukelia riešo ir nykščio sausgyslių apvalkalo uždegimas. Tai dažniausiai pasireiškia skausmu ir patinimu riešo srityje, ypač bandant lenkti nykštį ar atlikti rankos sukimo judesius. Ši būklė gali atsirasti dėl pasikartojančių rankos ar riešo judesių, kurie sukelia sausgyslių apvalkalų patinimą ir uždegimą, arba dėl tiesioginio trauminio poveikio.

Pagrindiniai De Quervain tenosinovito simptomai:

• Skausmas: Dažniausiai skausmas jaučiamas riešo srityje, išorinėje nykščio pusėje. Skausmas gali būti aštrus ar deginantis ir sustiprėti atliekant tam tikrus judesius ar spaudžiant tam tikras vietas.
• Patinimas: Riešo srityje, aplink nykštį, gali pastebėti patinimą arba sausgyslių apvalkalo storėjimą.
• Jautrumas lietimui: Pažeistos srities lietimas gali sukelti skausmą ar diskomfortą.
• Judėjimo ribotumas: Dėl skausmo ir patinimo gali sumažėti rankos judesių amplitudė, ypač bandant lenkti ar tiesinti nykštį.
• „Snapping“ fenomenas: Kartais, bandant judinti nykštį, gali pasireikšti „snapping“ ar „clicking“ pojūtis, kuris yra susijęs su sausgyslės judėjimu per uždegiminį apvalkalą.

De Quervain tenosinovitas gali ženkliai paveikti kasdienę veiklą ir sumažinti gyvenimo kokybę, todėl svarbu anksti nustatyti simptomus ir kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo.

Priežastys

De Quervain tenosinovitas yra uždegiminė būklė, kuri veikia riešo sausgysles, ypač tas, kurios kontroliuoja nykščio judėjimą. Šis tenosinovitas atsiranda dėl sausgyslių apvalkalų patinimo ir uždegimo, dėl ko judant nykščiui ar riešui atsiranda skausmas. Nors tikslūs De Quervain tenosinovito atsiradimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės riziką.

• Pasikartojantys judesiai: Ilgalaikis ir pasikartojantis rankos ar riešo naudojimas, ypač veiklos, kuriose dalyvauja pasikartojantis nykščio lenkimas ir riešo sukimas, gali sukelti šią būklę.
• Trauma: Staigus arba tiesioginis smūgis riešui gali sukelti sausgyslių apvalkalų uždegimą ir patinimą.
• Nėštumas: Hormoniniai pokyčiai ir skysčių susilaikymas nėštumo metu gali didinti De Quervain tenosinovito riziką.
• Amžius ir lytis: Statistika rodo, kad ši būklė dažniau pasireiškia moterims, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje.
• Lėtinės ligos: Tam tikros lėtinės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, gali didinti uždegiminio tenosinovito riziką.
• Profesinė veikla ir hobis: Veiklos, reikalaujančios daug rankų ir riešų judesių, pvz., rašymas, siuvimas arba sportas, gali didinti šios būklės atsiradimo riziką.

Nors De Quervain tenosinovito negalima visiškai išvengti, supratimas apie šios būklės priežastis gali padėti imtis prevencinių veiksmų ir sumažinti riziką susirgti. Svarbu atkreipti dėmesį į rankų ir riešų naudojimą, ypač vykdant pasikartojančias veiklas, ir laikytis ergonomikos principų.

Rizikos veiksniai

De Quervain tenosinovitas yra riešo sąnario būklė, pasireiškianti sausgyslių uždegimu. Ši būklė gali sukelti skausmą ir diskomfortą, ypač atliekant judesius, kurie įtraukia nykštį ir riešą. Tam tikri veiksniai gali padidinti žmogaus riziką susirgti De Quervain tenosinovitu.

• Lyčių skirtumai: Statistiškai moterys susiranda šia būkle dažniau nei vyrai, ypač motinystės laikotarpiu dėl hormoninių pokyčių ir didesnio skysčių kaupimosi organizme.
• Amžius: De Quervain tenosinovitas dažniausiai pasireiškia žmonėms nuo 30 iki 50 metų, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
• Pasikartojantys rankų ir riešų judesiai: Darbas ar hobis, kurie reikalauja nuolatinių pasikartojančių rankų judesių, pavyzdžiui, rašymas, dirbimas su įrankiais, mezgimas ar sporto šakos, kurios apkrauna riešus, gali padidinti riziką.
• Nėštumas ir motinystė: Nėštumo metu didėjantis hormonų lygis ir skysčių susilaikymas gali padidinti De Quervain tenosinovito atsiradimo riziką.
• Traumos: Tiesioginės riešo traumos arba sužalojimai gali sukelti arba pabloginti šią būklę.
• Lėtinės sveikatos problemos: Sąlygos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar diabetas, gali padidinti uždegiminės būklės, kaip yra De Quervain tenosinovitas, atsiradimo tikimybę.

Supratimas apie šiuos rizikos veiksnius gali padėti žmonėms imtis prevencinių veiksmų, tokių kaip ergonomiškai teisingas darbo vietos išdėstymas, pertraukėlės darbo metu, ir atitinkamos fizikinės terapijos pratimai, siekiant sumažinti susirgimo De Quervain tenosinovitu riziką.

Komplikacijos

De Quervain tenosinovitas, neadekvačiai gydomas arba paliktas be dėmesio, gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, kurios gali žymiai paveikti rankos funkciją ir bendrą gyvenimo kokybę.

• Judėjimo ribojimas: Ilgai trunkantis uždegimas gali sumažinti riešo ir nykščio judėjimo amplitudę, dėl ko sunkėja atlikti kasdienes veiklas, pvz., rašymą, daiktų laikymą ar atidarymą.
• Skausmo chroniškumas: Jei De Quervain tenosinovitas nėra gydomas, skausmas gali tapti nuolatinis, o tai gali reikšti nuolatinį diskomfortą ir poreikį vartoti skausmą malšinančius vaistus.
• Sausgyslių degeneracija: Ilgalaikis uždegimas gali sukelti sausgyslių struktūros pokyčius, mažinant jų stiprumą ir elastingumą, kas galiausiai gali sukelti sausgyslių pažeidimus.
• Fibrozė: Uždegimas gali sukelti rando audinio susidarymą sausgyslių apvalkaluose, dar labiau ribojant jų judėjimą ir sukeldamas papildomą skausmą.
• Sausgyslių išsikišimas: Sunkiais atvejais sausgyslės gali pradėti išsikišti iš savo natūralių vietų, dėl ko sumažėja rankos funkcionalumas ir padidėja skausmas.

Norint išvengti šių komplikacijų, svarbu anksti nustatyti De Quervain tenosinovitą ir nedelsiant pradėti gydymą. Tai gali apimti poilsį, uždegimą mažinančius vaistus, fizioterapiją arba, sunkiais atvejais, chirurginę intervenciją. Taip pat svarbu reguliariai atlikti pratimus, stiprinančius riešą ir ranką, ir, jei įmanoma, vengti veiksmų, kurie gali sukelti ar pabloginti būklę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl De Quervain tenosinovito rekomenduojama, kai pastebimi pirmieji šios būklės simptomai, kad būtų išvengta galimų komplikacijų ir užtikrintas veiksmingas gydymas. Štai kelios situacijos, kai būtina medicininė konsultacija:

• Skausmas riešo srityje: Jeigu jaučiate nuolatinį ar pasikartojantį skausmą riešo srityje, ypač išorinėje jo pusėje, kuris sustiprėja judinant nykštį ar apkraunant riešą.
• Patinimas ir paraudimas: Riešo srityje pastebimas patinimas, paraudimas ar karštis, rodantys uždegimą.
• Judėjimo apribojimas: Sunkumai atliekant kasdienes veiklas dėl sumažėjusio judėjimo laisvumo ar skausmo rieše.
• „Snapping“ pojūtis: „Snapping“ ar „clicking“ pojūtis rieše, ypač lenkiant ar tiesinant nykštį.
• Nesugebėjimas atlikti įprastų veiklų: Jeigu skausmas ar kitas diskomfortas trukdo atlikti įprastines veiklas, pavyzdžiui, rašyti, vairuoti ar nešti daiktus.

Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti ilgalaikių pažeidimų ir užtikrinti greitesnį atsigavimą. Gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą, paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsą ar magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad įvertintų sausgyslių būklę, ir rekomenduoti tinkamiausią gydymo planą, atsižvelgiant į individualias paciento sveikatos ypatybes.

Prevencija

Prevencija yra svarbus aspektas siekiant išvengti De Quervain tenosinovito atsiradimo arba jo pasikartojimo. Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti šios būklės, yra keletas veiksmų, kurie gali padėti sumažinti riziką.

Ergonomija ir darbo vietos sąlygos

• Tinkama darbo vieta: Įsitikinkite, kad jūsų darbo vieta yra ergonomiškai pritaikyta, ypač jei dirbate su kompiuteriu ar atliekate pasikartojančius rankų judesius. Stenkitės, kad riešai būtų neįtemptoje padėtyje.
• Pertraukos: Darykite reguliarias pertraukas darbo metu, kad sumažintumėte rankų ir riešų įtampą. Atlikite paprastus rankų ir riešų tempimo pratimus.

Fizinė veikla ir pratimai

• Rankų stiprinimas: Atlikite pratimus, kurie stiprina rankų ir riešų raumenis. Tai gali padėti sumažinti įtampą sausgyslėse.
• Tempimo pratimai: Reguliarūs rankų ir riešų tempimo pratimai gali padėti išlaikyti lankstumą ir sumažinti uždegimo riziką.

Sveikatos priežiūra

• Sumažinkite pasikartojančius judesius: Jei įmanoma, venkite ilgalaikio atlikimo ar pasikartojančių judesių, kurie gali sukelti ar pabloginti tenosinovitą.
• Svorio valdymas: Laikykitės sveikos mitybos ir išlaikykite sveiką kūno svorį, kad sumažintumėte bendrą kūno įtampą, įskaitant rankas ir riešus.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Mokymasis naujų įgūdžių: Išmokite naudoti abu rankas atliekant kasdienes užduotis, kad sumažintumėte vienos rankos apkrovimą.
• Naudokite pagalbines priemones: Kai kuriais atvejais gali padėti specialios pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, riešo įtvarai arba ergonomiški įrankiai.

Nors šie prevenciniai veiksmai negarantuoja, kad visiškai išvengsite De Quervain tenosinovito, jie gali žymiai sumažinti susirgimo riziką arba palengvinti esamus simptomus. Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą, svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra De Quervain tenosinovitas?

De Quervain tenosinovitas yra riešo sąnario uždegiminė būklė, veikianti sausgysles, kurios padeda judinti nykštį. Ši būklė sukelia skausmą ir patinimą riešo srityje, ypač atliekant tam tikrus judesius.

Kokie yra pagrindiniai De Quervain tenosinovito simptomai?

Pagrindiniai simptomai apima skausmą riešo šoninėje dalyje, patinimą, sunkumą ar skausmą bandant judinti nykštį, ypač kumščio suspaudimo ar rankos sukimo veiksmus.

Kas sukelia De Quervain tenosinovitą?

Nors tikslus priežastis nėra visiškai aiški, manoma, kad De Quervain tenosinovitą gali sukelti pasikartojantys rankos ar nykščio judesiai, tiesioginė trauma riešui, hormoniniai pokyčiai arba uždegiminės sąlygos.

Kaip gydomas De Quervain tenosinovitas?

Gydymas gali apimti poilsį, šalto kompreso naudojimą, uždegimą mažinančių vaistų vartojimą, riešo įtvaro dėvėjimą, fizioterapiją arba, retais atvejais, chirurginę intervenciją.

Ar galima visiškai pasveikti nuo De Quervain tenosinovito?

Taip, daugeliu atvejų, esant tinkamam gydymui ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima visiškai pasveikti nuo De Quervain tenosinovito. Svarbu anksti nustatyti simptomus ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta ilgalaikių komplikacijų.