Įžanga

Burnos vėžys – tai vėžio tipas, kuris prasideda burnos ertmėje ir gali apimti lūpas, liežuvį, vidinę skruostų bei gomurio dalį, dantenas, burnos dugną arba net smulkias seilių liaukas. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių, ypač tarp vyrų. Burnos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ši liga tampa vis aktualesnė ir jaunesniems asmenims.

Priežastys, dėl kurių gali išsivystyti burnos vėžys, yra įvairios. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių yra tabako vartojimas – tiek rūkymas, tiek besirūkantys tabako produktai. Taip pat didelę įtaką daro ir alkoholio vartojimas. Be to, human papillomavirus (HPV) infekcija taip pat yra siejama su padidėjusia burnos vėžio rizika. Kiti veiksniai apima nepakankamą mitybą, ilgalaikį saulės spindulių poveikį lūpoms ir genetinę polinkį.

Burnos vėžio simptomai gali būti neaiškūs ir prasidėti nežymiai. Tai apima nuolatinį skausmą ar diskomfortą burnoje, sunkumus rijant, balsui pasikeitusį toną, nesveikų gleivinės pokyčių, pvz., opų, kurios negyja, atsiradimą, kietų mazgelių ar storėjimų burnos ertmėje ar ant lūpų, bei dantų judėjimą ar netekimą. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius ilgai trunkančius burnos pokyčius ir kreiptis į odontologą ar gydytoją.

Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs, nes burnos vėžys gali greitai plisti ir veikti kitas kūno dalis. Gydymas gali apimti chirurgiją, radioterapiją, chemoterapiją arba kombinaciją šių metodų. Prevencijos priemonės apima sveikos gyvensenos įpročius, reguliarų burnos ertmės tikrinimą ir žalingų įpročių, pvz., rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo, vengimą.

Simptomai

Burnos vėžys gali prasidėti nuo bet kurios burnos ertmės dalies ir pasireikšti įvairiais simptomais. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, ypač jei jie išlieka ilgesnį laiką:

• Opėlės ar žaizdos burnoje: Opėlės, kurios negyja arba žaizdos burnoje, liežuvyje, dantenose, kurios išlieka ilgiau nei dvi savaites.
• Baltos ar raudonos dėmės burnos gleivinėje: Pastebėjus neįprastas baltas arba raudonas dėmes ant burnos gleivinės, skruostų vidinėje pusėje, liežuvyje ar gomuryje.
• Sunkumai rijant ar kramtant: Sunkumai ar skausmas rijant, kramtant arba judinant žandikaulį bei liežuvį.
• Skausmas ar diskomfortas burnoje: Nuolatinis ar pasikartojantis skausmas burnoje, kuris gali būti jaučiamas kaip deginimo pojūtis.
• Skausmas arba jautrumas dantenose ar dantyse: Skausmas dantenose, dantų judėjimas ar netikėtas dantų netekimas be aiškios priežasties.
• Balso pasikeitimai ar sunkumai kalbant: Balsas gali pasikeisti, pasidaryti užkimęs, arba gali atsirasti sunkumų aiškiai kalbant.
• Mazgeliai ant kaklo: Jaučiami mazgeliai ant kaklo arba pabrinkę limfmazgiai gali rodyti, kad vėžys pradeda plisti.
• Svorio kritimas: Nepaaiškinamas svorio kritimas, nepriklausomas nuo mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių.
• Lūpų ar burnos ertmės patinimas, sustingimas: Pastebimas burnos ar lūpų patinimas arba sustingimas.

Šie simptomai ne visada reiškia, kad asmuo serga burnos vėžiu, tačiau jų nepaisymas gali būti pavojingas. Jeigu pastebėti vienas ar keli iš šių simptomų, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba odontologą. Ankstyva diagnozė yra labai svarbi sėkmingam gydymui.

Priežastys

Burnos vėžio priežastys gali būti įvairios, ir, kaip ir daugumoje vėžio atvejų, tikslus ligos atsiradimo mechanizmas ne visada yra aiškus. Tačiau yra nustatyti keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali didinti burnos vėžio atsiradimo tikimybę:

• Tabako vartojimas: Rūkymas ir kitų tabako produktų vartojimas yra vienas iš svarbiausių burnos vėžio rizikos veiksnių. Tai apima cigaretes, pypkes, besirūkančius tabako produktus, taip pat kramtomąjį ir šnupinį tabaką.
• Alkoholis: Didelis ir reguliarus alkoholio vartojimas yra kitas žymus burnos vėžio rizikos veiksnys, ypač vartojant kartu su tabaku.
• Human Papillomavirus (HPV): Kai kurių tipų HPV, ypač HPV-16, yra siejami su padidėjusia burnos vėžio rizika. HPV yra dažniausiai perduodamas lytiniu būdu.
• Nepakankama mityba: Dieta, trūkstanti vaisių ir daržovių, gali padidinti burnos vėžio riziką, nes trūksta svarbių vitaminų ir mineralų.
• Saulės spindulių poveikis: Ypač svarbus lūpų vėžiui, ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali didinti riziką.
• Genetinė polinkis: Šeimos istorijoje esant burnos vėžio atvejų, gali būti šiek tiek didesnė rizika.
• Amžius ir lytis: Vyrai yra labiau linkę susirgti burnos vėžiu nei moterys, ir dažniausiai ši liga pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims.
• Burnos higienos problemos: Prasta burnos higiena ir chroniškos burnos ligos, pvz., ilgalaikis uždegimas, taip pat gali didinti riziką.

Nors šie veiksniai didina burnos vėžio riziką, ne visi asmenys, turintys vieną ar daugiau rizikos veiksnių, susirgs šia liga. Svarbu reguliariai tikrinti burnos sveikatą, ypač jei turite aukštesnę riziką, ir laikytis sveikos gyvensenos įpročių.

Rizikos veiksniai

Burnos vėžio atsiradimui įtakos gali turėti įvairūs rizikos veiksniai. Nors jų buvimas ne visada reiškia, kad žmogus susirgs šia liga, šie veiksniai didina burnos vėžio tikimybę:

• Tabako vartojimas: Tai vienas iš didžiausių burnos vėžio rizikos veiksnių. Rūkymas ir kramtomojo tabako vartojimas smarkiai didina burnos vėžio riziką.
• Alkoholio vartojimas: Reguliarus ir per didelis alkoholio vartojimas taip pat yra žinomas kaip didelis burnos vėžio rizikos veiksnys, ypač vartojant kartu su tabaku.
• Human Papillomavirus (HPV): Kai kurie HPV tipai, ypač HPV-16, yra siejami su padidėjusia burnos vėžio rizika.
• Nepakankama mityba: Mityba, kurioje trūksta vaisių ir daržovių, gali padidinti burnos vėžio riziką, nes organizmas negauna pakankamai svarbių vitaminų ir mineralų.
• Saulės spindulių poveikis lūpoms: Ilgalaikis UV spindulių poveikis, ypač lūpoms, gali didinti lūpų vėžio riziką.
• Amžius ir lytis: Burnos vėžys dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų žmonėms, o vyrai yra labiau linkę į šią ligą nei moterys.
• Burnos higiena ir sveikatos būklė: Prasta burnos higiena, ilgalaikiai uždegiminiai procesai burnoje ir kai kurios lėtinės burnos ligos gali padidinti burnos vėžio riziką.
• Genetinis polinkis: Šeimos istorijoje esant burnos vėžio atvejams, gali būti šiek tiek padidėjusi rizika.

Svarbu pabrėžti, kad šie rizikos veiksniai nėra absoliučiai lemiantys ir kad net žmonėms, turintiems vieną ar kelis iš šių veiksnių, burnos vėžys gali neišsivystyti. Tačiau žinant šiuos veiksnius ir tinkamai juos kontroliuojant, galima sumažinti susirgimo riziką. Reguliarūs odontologo patikrinimai ir sveikos gyvensenos įpročiai taip pat yra svarbūs prevencijos aspektai.

Komplikacijos

Burnos vėžys, kaip ir bet kokia onkologinė liga, gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės bei gydymo metodo. Štai keletas dažniausių burnos vėžio komplikacijų:

• Metastazės: Burnos vėžys gali plisti į kitas kūno dalis, ypač į limfmazgius kakle ir toliau į kitus organus, pvz., plaučius, kepenis ar kaulus. Tai apsunkina gydymą ir mažina gydymo sėkmės galimybes.
• Skausmas: Auglys ir jo gydymas gali sukelti stiprų skausmą, kuris gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą ir netgi miegą.
• Sunkumai maitinantis: Dėl skausmo ir diskomforto burnoje gali atsirasti sunkumų rijant ir kramtant, o tai gali lemti mitybos problemų ir netgi svorio kritimą.
• Kalbos sutrikimai: Burnos vėžys ir jo gydymas gali paveikti kalbėjimo gebėjimus, ypač jei auglys yra ant liežuvio ar gomurio.
• Veido deformacija: Chirurgija burnos vėžiui gydyti gali reikšti dalies burnos ar veido struktūrų pašalinimą, kas gali sukelti pastebimus veido pokyčius ir reikalauti rekonstruktyvinių operacijų.
• Psichologinės ir emocinės pasekmės: Diagnozė, gydymas ir su liga susiję pokyčiai gali turėti didelį poveikį paciento psichologinei ir emocinei sveikatai.
• Šalutinis gydymo poveikis: Chemoterapija, radioterapija ir kiti gydymo būdai gali sukelti šalutinius poveikius, pvz., burnos džiūvimą, skonio pokyčius, stomatitą, plaukų slinkimą ir kt.

Svarbu, kad burnos vėžiu sergantys pacientai būtų reguliariai stebimi ir gautų reikiamą palaikymą ir gydymą, siekiant mažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padidinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl galimo burnos vėžio reikėtų, jei pastebite vieną ar kelis iš šių simptomų, kurie išlieka ilgesnį laiką:

• Ilgesnį laiką negyjančios opėlės burnoje: Jei pastebėjote opas ar žaizdas burnos ertmėje, kurios negyja ilgiau nei dvi savaites.
• Baltos ar raudonos dėmės burnos gleivinėje: Neįprastos baltos ar raudonos dėmės ant burnos gleivinės, liežuvio ar skruostų vidinėje pusėje.
• Sunkumai rijant ar kramtant: Skausmas ar diskomfortas rijant, kramtant, kalbant arba judinant žandikaulį.
• Nuolatinis skausmas ar diskomfortas burnoje: Skausmas, deginimo pojūtis arba nuolatinis diskomfortas burnoje, kuris nesusijęs su kitomis žinomomis priežastimis.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuovargis: Svorio kritimas arba bendras nuovargis be akivaizdžių priežasčių.
• Padidėję limfmazgiai: Jaučiami patinę arba padidėję limfmazgiai ant kaklo, kurie gali būti neskausmingi.
• Kraujavimas burnoje: Kraujavimas iš dantenų ar kitų burnos vietų, nesusijęs su paprastomis priežastimis, pvz., dantenų uždegimu.
• Pokytis balsui ar kalbai: Užkimimas ar sunkumai kalbant, kurie nėra susiję su įprastomis priežastimis, pvz., peršalimu.

Šie simptomai nėra būdingi vien burnos vėžiui ir gali rodyti įvairias sveikatos būkles. Vis dėlto, ilgai trunkantys ar pasikartojantys simptomai yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją ar odontologą. Ankstyvas simptomų nustatymas ir diagnozė gali padidinti gydymo efektyvumą ir pagerinti išgyvenimo prognozes.

Prevencija

Nors nėra visiškai garantuotų būdų išvengti burnos vėžio, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti šios ligos riziką:

• Atsisakymas rūkyti ir vartoti tabako produktus: Rūkymas ir bet koks tabako vartojimas yra vienas iš pagrindinių burnos vėžio rizikos veiksnių. Visiškas atsisakymas rūkyti ir kramtomojo tabako vartojimo gali žymiai sumažinti burnos vėžio riziką.
• Ribotas alkoholio vartojimas: Didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia burnos vėžio rizika. Sveika riboti alkoholio vartojimą arba visiškai jo atsisakyti.
• Sveika ir subalansuota mityba: Mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis ir mažai perdirbtais maisto produktais, gali padėti sumažinti vėžio riziką. Vitaminai ir antioksidantai, esantys šviežiose daržovėse ir vaisiuose, yra svarbūs burnos sveikatai.
• Saulės apsauga lūpoms: Naudojimas apsauginių lūpų balzamų su SPF (saulės apsauginiu faktoriumi), ypač jei praleidžiate daug laiko saulėje, gali padėti apsaugoti nuo lūpų vėžio.
• Reguliarūs odontologo patikrinimai: Reguliarios burnos sveikatos patikros gali padėti anksti nustatyti burnos vėžį ar jo pirmtakus. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profilaktinį odontologo patikrinimą.
• Human Papillomavirus (HPV) vakcinacija: Naujausi tyrimai rodo, kad HPV infekcija gali būti susijusi su kai kuriomis burnos vėžio formomis. HPV vakcinacija gali sumažinti šios infekcijos ir susijusios vėžio riziką.
• Asmeninės higienos ir burnos priežiūros praktikos: Gera burnos higiena, įskaitant reguliarų dantų šepetėlių keitimą ir tarpdančių valymą, gali sumažinti infekcijų riziką burnoje.

Svarbu pabrėžti, kad šios prevencijos priemonės ne tik mažina burnos vėžio riziką, bet taip pat prisideda prie bendros sveikatos ir gerovės gerinimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra burnos vėžys ir kaip jis atsiranda?

Burnos vėžys – tai vėžio forma, kuri prasideda burnos ertmės audiniuose. Tai gali apimti lūpas, liežuvį, skruostų vidinę pusę, gomurį, dantenas ar burnos dugną. Dažniausiai burnos vėžys susijęs su tam tikrais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, tabako vartojimu, alkoholio vartojimu, nepakankama mityba, saulės poveikiu lūpoms arba tam tikrų virusų, pvz., HPV, infekcijomis.

Kokie yra burnos vėžio simptomai?

Burnos vėžio simptomai apima ilgai negyjančias opas burnoje, nenormalias baltas ar raudonas dėmes burnos gleivinėje, nuolatinį skausmą ar diskomfortą burnoje, sunkumus rijant ar kramtant, kalbos pokyčius, nenormalų svorio kritimą, padidėjusius limfmazgius kakle ir kraujavimą burnoje.

Kaip diagnozuojamas burnos vėžys?

Diagnozė paprastai nustatoma atliekant fizinį patikrinimą, įvertinant burnos ertmės būklę, atliekant biopsiją iš įtartinos vietos burnoje ir, prireikus, naudojant papildomus vaizdavimo tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą.

Kokie yra burnos vėžio gydymo metodai?

Burnos vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti chirurgiją, radioterapiją, chemoterapiją arba jų derinį. Kartais reikalinga rekonstrukcinė chirurgija, siekiant atstatyti burnos funkciją ir išvaizdą po vėžio pašalinimo.

Kaip galima užkirsti kelią burnos vėžiui?

Prevencijai svarbu atsisakyti tabako ir sumažinti alkoholio vartojimą, laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, reguliariai tikrinti burnos sveikatą, vengti per didelio saulės poveikio lūpoms ir atkreipti dėmesį į burnos higieną. Taip pat svarbu būti informuotam apie HPV infekcijos riziką ir galimybę pasiskiepyti.