Bakterinė vaginozė

Įžanga

Bakterinė vaginozė (BV) – tai viena iš dažniausių makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimų, pasireiškianti moterims reprodukcinio amžiaus tarpsniu. Tai nėra lytiškai plintanti infekcija, bet jos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, susiję su makšties mikrobiomos pokyčiais. BV būdinga tai, kad sumažėja laktoobacilų, kurie palaiko normalią makšties rūgštingumo lygį, skaičius ir padidėja kitų, potencialiai patogeninių, bakterijų koncentracija.

BV simptomai gali būti įvairūs arba išvis nebūti. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra neįprastas makšties išskyros kvapas, ypač po lytinių santykių, bei skaidrios ar pieniškos spalvos išskyros. Nors daugelis moterų, sergančių bakterine vaginoze, jokių simptomų nepatiria, svarbu žinoti, kad neįvertintas ir negydytas sutrikimas gali sukelti kitų reprodukcinės sistemos uždegimų, taip pat didinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.

BV diagnozė paprastai nustatoma remiantis simptomais, makšties pH lygio nustatymu ir mikroskopiniais tyrimais. Gydyti bakterinę vaginozę galima antibiotikais, kurie skiriami pagal gydytojo nurodymus. Svarbu pabrėžti, kad savarankiškas gydymas be tikslios diagnozės gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pakenkti.

Prevencijos atžvilgiu rekomenduojama vengti rizikos veiksnių, tokie kaip dažni makšties higienos produktų naudojimas, neapsaugoti lytiniai santykiai, dažnas antibiotikų vartojimas, kurie gali sutrikdyti normalią makšties mikroflorą. Taip pat svarbus yra reguliarus ginekologo vizitas, leidžiantis laiku pastebėti ir spręsti bet kokius sveikatos pokyčius.

Šioje apžvalgoje bus detaliau nagrinėjama bakterinės vaginozės klinikinė eiga, diagnostikos metodai, gydymo būdai ir prevencijos strategijos, siekiant suteikti išsamų ir mokslu pagrįstą požiūrį į šią sveikatos problemą.

Simptomai

Bakterinė vaginozė (BV) gali pasireikšti įvairiais simptomais, tačiau kartais moterys jų visai nepatiria. Pagrindiniai BV simptomai yra:

Keistos makšties išskyros: Tai dažniausias ir pastebimiausias bakterinės vaginozės simptomas. Išskyros gali būti gausios, skystos, pieniškos arba pilkšvos spalvos. Jos skiriasi nuo įprastų makšties išskyrų, kurios yra skaidrios ir gleivinės.
Nemalonus kvapas: Bakterinė vaginozė dažnai sukelia stiprų, žuvies kvapo išskyrų kvapą, ypač po lytinių santykių ar menstruacijų. Šis kvapas gali būti stipresnis nei įprastas makšties kvapas ir dažnai yra pirmasis simptomas, kurį pastebi moterys.
Niežulys ar deginimo pojūtis: Nors tai nėra labai dažnas simptomas, kai kurios moterys patiria niežulį ar deginimo pojūtį aplink makštį.
Diskomfortas lytinių santykių metu: Kai kurios moterys, sergančios bakterine vaginoze, gali jausti diskomfortą ar skausmą lytinių santykių metu.
Makšties uždegimas ar paraudimas: Nors tai nėra labai dažnas simptomas, kai kuriems atvejams gali būti pastebimas makšties arba vulvos paraudimas ir patinimas.

Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai gali būti ir kitų makšties infekcijų, pavyzdžiui, mieliagrybių (pienligės) ar lytiškai plintančių infekcijų, požymiai. Todėl, pastebėjus bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų atliktas tikslesnis diagnozavimas ir, jei reikia, pradėtas gydymas.

Priežastys

Bakterinė vaginozė (BV) atsiranda dėl makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimo. Normalioje makšties aplinkoje vyrauja laktoobacilų bakterijos, kurios palaiko rūgščią aplinką, taip apsaugodamos nuo patogeninių mikroorganizmų augimo. Bakterinės vaginozės atveju šis pusiausvyros balansas yra sutrikdomas. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra:

Makšties mikrofloros pokyčiai: Laktoobacilų kiekio sumažėjimas ir kitų bakterijų, tokių kaip Gardnerella vaginalis ir anaerobinių bakterijų, padaugėjimas.
Daugybiniai seksualiniai partneriai ar naujas seksualinis partneris: Tai gali sutrikdyti makšties mikrofloros pusiausvyrą.
Neapsaugoti lytiniai santykiai: Lytiniai santykiai be prezervatyvo gali pakeisti makšties bakterijų sudėtį.
Makšties higienos priemonių naudojimas: Per dažnas makšties prausimas, ypač naudojant muilus ir kvepalus, gali sutrikdyti normalią makšties mikroflorą.
Antibiotikų vartojimas: Antibiotikai gali naikinti ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, įskaitant laktoobacilus.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė, hormoniniai kontraceptikai ir hormonų svyravimai gali turėti įtakos makšties mikroflorai.
Dėvėti tamponai ar kontraceptiniai įtaisai: Tam tikri kontraceptiniai metodai ar ilgai dėvėti tamponai gali paveikti makšties aplinką.
Rūkymas: Rūkymas yra susijęs su didesne bakterinės vaginozės rizika.

Svarbu pažymėti, kad bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti infekcija, tačiau seksualinė veikla gali prisidėti prie jos atsiradimo. Taip pat ne visos moterys, turinčios mikrofloros pusiausvyros pokyčius, patiria simptomus ar susiduria su bakterine vaginoze. Įvairūs individualūs veiksniai, įskaitant bendrą imuninės sistemos būklę, taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Rizikos veiksniai

Bakterinė vaginozė (BV) yra būklė, kurią gali lemti įvairūs rizikos veiksniai. Šie veiksniai padidina tikimybę susidurti su makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimu. Pagrindiniai bakterinės vaginozės rizikos veiksniai yra:

Seksualinė veikla: Daugybiniai seksualiniai partneriai arba naujas seksualinis partneris gali padidinti BV riziką. Tai nereiškia, kad BV yra tiesiogiai perduodama lytiniu keliu, tačiau lytiniai santykiai gali pakeisti makšties mikroflorą.
Neapsaugoti lytiniai santykiai: Naudodamos prezervatyvus, moterys gali sumažinti riziką sutrikdyti makšties mikrofloros pusiausvyrą.
Higienos priemonių naudojimas: Per dažnas makšties prausimas, ypač naudojant muilus, kvepalus ar kitas cheminės medžiagos, gali sutrikdyti normalią makšties mikroflorą.
Antibiotikų vartojimas: Antibiotikai gali sunaikinti ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, įskaitant laktoobacilus, todėl gali prisidėti prie BV.
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė, hormoniniai kontraceptikai ir menstruacinio ciklo svyravimai gali turėti įtakos makšties mikroflorai.
Dėvėti tamponai ar kontraceptiniai įtaisai: Ilgalaikis tamponų naudojimas ar tam tikri kontraceptiniai metodai gali pakeisti makšties aplinką.
Rūkymas: Rūkymas yra siejamas su didesne bakterinės vaginozės rizika.
Imuninės sistemos silpnumas: Silpna imuninė sistema gali padidinti riziką susirgti įvairiomis infekcijomis, įskaitant BV.

Šie veiksniai gali ne vienodai paveikti kiekvieną moterį, o jų įtaka gali būti individuali. Svarbu pabrėžti, kad BV profilaktika apima sveikos gyvensenos įpročius, tinkamą higieną ir reguliarius ginekologo patikrinimus, siekiant laiku nustatyti ir spręsti bet kokius sveikatos pokyčius.

Komplikacijos

Nepaisant to, kad bakterinė vaginozė (BV) dažnai yra lengva ir gali praeiti savaime, neįvertinta ar netinkamai gydoma būklė gali sukelti kelias komplikacijas:

Padidėjusi rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis: Bakterinė vaginozė gali padidinti pažeidžiamumą HIV, chlamidijų, gonorėjos ir kitų infekcijų atžvilgiu.
Problemos nėštumo metu: Nėščios moterys, sergančios BV, turi didesnę riziką patirti ankstyvąjį gimdymą ir gimdyti mažo svorio kūdikį. Taip pat gali atsirasti amniono maišo uždegimas, kuris yra rimta būklė.
Pilvo ir dubens uždegiminė liga (PID): BV gali prisidėti prie PID atsiradimo, kuris yra infekcija, apimančią gimdą, kiaušintakius ir kitas reprodukcinės sistemos dalis. PID gali sukelti ilgalaikį skausmą, nevaisingumą ir kitas komplikacijas.
Pooperacinės infekcijos: Moterims, kurios turi BV, didesnė rizika susidurti su pooperacinėmis komplikacijomis, pvz., po gimdymo arba ginekologinės operacijos.
Pasikartojančios infekcijos: Netinkamai gydyta BV gali tapti pasikartojančia problema, sukelianti nuolatinį diskomfortą ir būtinybę nuolat gydytis.
Makšties mikrofloros pokyčiai: Ilgalaikė BV gali sukelti ilgalaikius makšties mikrofloros pokyčius, dėl kurių gali atsirasti kitų makšties infekcijų.

Svarbu paminėti, kad šios komplikacijos nėra dažnos, tačiau jos gali turėti rimtų pasekmių moters sveikatai. Todėl, esant BV simptomams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės ir gydymo. Ankstyvas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina geresnę sveikatos būklę.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į gydytoją dėl bakterinės vaginozės (BV) rekomenduojama, kai pasireiškia tam tikri simptomai arba yra kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų konsultuotis su specialistu. Šie atvejai yra:

Pasikeitę makšties išskyros: Jei pastebėjote, kad Jūsų makšties išskyros pasikeitė spalvoje, kvape, konsistencijoje arba kiekybėje, ypač jei išskyros tampa pieniškos, pilkšvos arba su nemaloniu kvapu.
Niežėjimas, deginimo pojūtis ar diskomfortas: Jei patiriate makšties niežėjimą, deginimo pojūtį ar bet kokį kitą diskomfortą, net jei nėra kitų išorinių simptomų.
Skausmas lytinių santykių metu arba šlapinantis: Jei lytiniai santykiai ar šlapinimasis tampa skausmingi arba nepatogūs.
Neseniai turėjote naują seksualinį partnerį: Naujas seksualinis partneris gali pakeisti makšties mikroflorą, todėl verta pasitikrinti, ypač jei pastebėjote kitus simptomus.
Jei simptomai kartojasi arba nepraeina: Net jei esate gydęsi BV anksčiau, bet simptomai vėl atsirado arba nepraeina, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Nėštumo metu: Nėštumo metu bet koks makšties būklės pasikeitimas turėtų būti aptartas su gydytoju, nes BV gali turėti įtakos nėštumui.
Jei esate neįsitikinusi dėl simptomų: Jei nesate tikra, ar Jūsų simptomai susiję su BV ar kitomis sveikatos problemomis, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra svarbūs ne tik simptomų malšinimui, bet ir galimų komplikacijų, pvz., pilvo ir dubens uždegiminės ligos ar problemų nėštumo metu, prevencijai. Gydytojas gali atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti tinkamą gydymo kursą.

Prevencija

Prevencija yra svarbi dalis, siekiant išvengti bakterinės vaginozės (BV), kuri yra viena iš dažniausių makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimų. Norėdami sumažinti BV atsiradimo tikimybę, galite imtis šių veiksmų:

Palaikykite subalansuotą makšties mikroflorą: Vengkite pernelyg dažno makšties prausimo ir naudojimo agresyvių higienos produktų, nes tai gali sutrikdyti natūralią mikroflorą.
Naudojimas švelnių higienos produktų: Rinkitės švelnius, be kvapų higienos produktus, kurie yra skirti intymiai higienai.
Seksualinės sveikatos priežiūra: Saugus seksas, įskaitant prezervatyvų naudojimą, gali padėti išlaikyti makšties mikrofloros pusiausvyrą.
Vengkite rizikingų seksualinių elgsenų: Daugybiniai seksualiniai partneriai ar dažni partnerių keitimai gali padidinti BV riziką.
Atsargiai vartokite antibiotikus: Nereikalingas ar netinkamas antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti makšties mikroflorą, todėl juos vartokite tik pagal gydytojo nurodymus.
Dėmesys mitybai ir bendrai sveikatai: Subalansuota mityba, turtinga probiotikais, gali padėti išlaikyti sveiką makšties mikroflorą.
Venkite dėvėti labai glaudžių ar sintetinių apatinių drabužių: Tai padeda užtikrinti tinkamą oro cirkuliaciją ir sumažina drėgmės susikaupimą.
Reguliarios sveikatos patikros: Ypač svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą, kad būtų galima laiku nustatyti bet kokius sveikatos pokyčius ir imtis veiksmų.
Rūkymo atsisakymas: Rūkymas yra susijęs su didesne BV rizika, todėl sveikatai palanku mesti rūkyti.

Svarbu suprasti, kad kiekviena moteris yra unikali, ir tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Todėl, jei turite klausimų ar abejonių dėl savo sveikatos, visada geriau pasitarti su gydytoju.

Dažniausiai užduodami klausimai

Bakterinė vaginozė (BV) yra dažna būklė, dėl kurios moterys turi daug klausimų. Štai penki dažniausiai užduodami klausimai:

Kas yra bakterinė vaginozė?

Bakterinė vaginozė yra būklė, kai sutrinka makšties bakterijų pusiausvyra. Tai nėra lytiškai plintanti infekcija, bet susijusi su makšties mikrofloros pokyčiais.

Kokie bakterinės vaginozės simptomai?

Pagrindiniai BV simptomai apima keistą makšties išskyros kvapą (paprastai žuvies kvapo), spalvą (pienišką arba pilkšvą) ir kiekį, taip pat kartais niežėjimą ar deginimo pojūtį aplink makštį.

Kaip gydoma bakterinė vaginozė?

Bakterinę vaginozę dažniausiai gydo antibiotikais, kurie skiriami po gydytojo atliktos apžiūros ir diagnozės. Svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir užbaigti visą gydymo kursą.

Ar BV gali sukelti komplikacijų?

Nors dažniausiai BV yra lengva būklė, neįvertinta ar netinkamai gydoma gali sukelti komplikacijų, tokių kaip padidėjusi rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, problemos nėštumo metu ar dubens uždegiminė liga.

Kaip galima išvengti bakterinės vaginozės?

BV prevencija apima subalansuotą makšties higieną, vengimą naudoti agresyvius makšties prausiklius, saugius lytinius santykius, subalansuotą mitybą ir reguliarius ginekologo patikrinimus.

Svarbu pabrėžti, kad į bet kokius makšties sveikatos pokyčius reikėtų žiūrėti rimtai ir, esant abejonių, kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas yra svarbūs norint išvengti galimų komplikacijų.