Dismenorėja arba skausmingos menstruacijos yra viena iš dažniausių moterų sveikatos problemų, paveikianti didelę dalį reprodukcinio amžiaus moterų. Ši būklė pasireiškia kaip stiprūs pilvo skausmai prieš menstruacijas arba jų metu, kartais lydimi kitų simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, nugaros skausmo ir bendro negalavimo. Dismenorėja gali būti suskirstyta į dvi pagrindines kategorijas: pirminę dismenorėją ir antrinę dismenorėją.

Pirminė dismenorėja dažniausiai pasireiškia jaunesnėms moterims ir yra susijusi su menstruacinio ciklo procesais. Ji nėra susijusi su jokia kita pelvinių organų patologija. Skausmo priežastis dažniausiai yra susijusi su prostaglandinų, medžiagų, kurios sukelia gimdos raumenų susitraukimą, išsiskyrimu. Ši būklė gali pagerėti su amžiumi ar po nėštumo.

Antrinė dismenorėja yra susijusi su konkrečiomis medicininėmis būklėmis, tokiomis kaip endometriozė, uždegiminės dubens ligos, gimdos miomos arba kitos pelvinių organų patologijos. Antrinė dismenorėja gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai reikalauja medicininės intervencijos diagnozavimui ir gydymui.

Dismenorėjos gydymas priklauso nuo skausmo sunkumo ir gali apimti skausmą malšinančius vaistus, hormoninę terapiją, pavyzdžiui, kontraceptines tabletes, ir gyvenimo būdo pokyčius, pavyzdžiui, reguliarų fizinį aktyvumą ir mitybos korekcijas. Svarbu kreiptis į gydytoją, jei dismenorėja yra stipri arba trukdo įprastai veiklai, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir gauti tinkamą gydymą.

Simptomai#

Dismenorėja, arba skausmingos menstruacijos, yra būklė, kuriai būdingi įvairūs simptomai, veikiantys moterų fizinę ir emocinę būklę. Pagrindinis simptomas – stiprus pilvo apačios skausmas menstruacijų metu, kuris gali plisti į nugarą ir šlaunis. Šie skausmai dažniausiai prasideda prieš pat menstruacijas arba jų pirmąją dieną ir gali tęstis 2-3 dienas. Be pagrindinio simptomo, dismenorėją gali lydėti ir kiti požymiai:

Galvos skausmas: Dažnas simptomas, lydintis skausmingas menstruacijas.
Nugaros skausmas: Ypač skausmas nugaros apačioje.
Pykinimas ir vėmimas: Kai kurias moteris pykina ar net vemti menstruacijų metu.
Vidurių pūtimas ir viduriavimas: Hormonų svyravimai gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus.
Bendras negalavimas ir nuovargis: Dismenorėją sergančios moterys gali jausti bendrą silpnumą ir nuovargį.
Nerimas ir emociniai svyravimai: Hormoniniai pokyčiai taip pat gali turėti įtakos emocinei būsenai, sukeliant dirglumą ar depresiją.

Skausmo intensyvumas ir simptomų sunkumas gali skirtis kiekvienoje menstruacinėje ciklo metu ir skiriasi tarp moterų. Kai kurios moterys patiria lengvą diskomfortą, o kitoms dismenorėja gali smarkiai trukdyti kasdienėms veikloms. Jei skausmingos menstruacijos yra stiprios arba įtariate, kad jas gali sukelti kitos sveikatos būklės, svarbu kreiptis į gydytoją.

Priežastys#

Dismenorėja, arba skausmingos menstruacijos, gali būti suskirstyta į dvi kategorijas: pirminę ir antrinę, kurių kiekviena turi skirtingas priežastis.

Pirminė dismenorėja yra dažniausiai pasitaikanti forma, susijusi su natūraliu menstruacinio ciklo procesu ir nėra nulemta jokių reprodukcinės sistemos ligų ar anomalijų. Pagrindinė pirminės dismenorėjos priežastis yra prostaglandinų, medžiagų, kurios skatina gimdos raumenų susitraukimą, išsiskyrimas. Aukštas prostaglandinų lygis gimdoje gali sukelti stiprius raumenų susitraukimus, mažinant kraujo tekėjimą į gimdos audinius, dėl ko atsiranda skausmas. Pirminė dismenorėja paprastai prasideda paauglystėje, po pirmųjų menstruacijų (menarchės), ir skausmo intensyvumas gali keistis amžiaus eigoje.

Antrinė dismenorėja yra susijusi su konkrečiomis medicininėmis būklėmis, kurios veikia reprodukcinę sistemą. Dažniausios antrinės dismenorėjos priežastys apima:

Endometriozę, būklę, kai gimdos viduje esantis audinys (endometriumas) auga už gimdos ribų.
Uždegiminę dubens ligą (UDL), kurią sukelia infekcija ir gali paveikti gimdą, kiaušintakius ir kitas reprodukcinės sistemos dalis.
Gimdos miomas, gerybinius navikus gimdos sienelėje.
Gimdos polipus, nedideles gimdos vidinės sienelės augas.
Intrauterinį prietaisą (IUD), ypač jei jis nėra hormoninis, kuris gali būti naudojamas kaip kontracepcijos priemonė.

Antrinė dismenorėja gali prasidėti bet kuriame amžiuje ir paprastai reikalauja medicininio įsikišimo, kad būtų nustatyta ir gydoma pagrindinė priežastis.

Rizikos veiksniai#

Dismenorėją arba skausmingas menstruacijas gali paveikti įvairūs rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę patirti šią būklę. Žinoti šiuos veiksnius yra svarbu, nes tai gali padėti moterims geriau suprasti savo sveikatos būklę ir ieškoti būdų, kaip mažinti skausmo poveikį. Pagrindiniai dismenorėjos rizikos veiksniai apima:

Amžius: Jaunesnės moterys ir paauglės dažniausiai patiria stipresnius menstruacinius skausmus, ypač pirmuosius kelis metus po menarchės (pirmųjų menstruacijų pradžios).
Menstruacinio ciklo sutrikimai: Nereguliarūs ar ypač sunkūs menstruaciniai ciklai gali būti susiję su didesniu dismenorėjos rizika.
Rūkymas: Tyrimai rodo, kad rūkymas gali padidinti skausmingų menstruacijų riziką.
Storas: Didelis kūno masės indeksas (KMI) taip pat siejamas su didesne dismenorėjos tikimybe.
Paveldimumas: Skausmingų menstruacijų patirtis šeimoje gali didinti tikimybę patirti dismenorėją.
Nepakankamas fizinis aktyvumas: Mažas fizinio aktyvumo lygis gali prisidėti prie didesnės skausmo rizikos menstruacijų metu.
Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas ir depresija taip pat gali turėti įtakos skausmo suvokimui ir intensyvumui menstruacijų metu.
Ankstyvas menarchės amžius: Mergaitės, kurioms menarchė prasidėjo labai anksti, taip pat gali patirti didesnę dismenorėjos riziką.

Supratimas apie šiuos veiksnius leidžia moterims imtis prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, padidinti fizinį aktyvumą, atsisakyti rūkymo ir ieškoti efektyvių streso valdymo būdų, kad sumažintų skausmingų menstruacijų tikimybę.

Komplikacijos#

Nors dismenorėja (skausmingos menstruacijos) dažniausiai nėra susijusi su rimtomis sveikatos problemomis, ji gali sukelti keletą nemalonių komplikacijų, kurios gali paveikti moters gyvenimo kokybę:

Sumažėjusi gyvenimo kokybė: Intensyvus skausmas gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokslui, darbui ir socialiniams įsipareigojimams, taip sumažinant bendrą gyvenimo kokybę.
Psichologinės problemos: Ilgalaikis skausmas ir diskomfortas gali prisidėti prie psichologinių problemų, pavyzdžiui, padidėjusio streso, nerimo ar net depresijos.
Miego sutrikimai: Skausmingos menstruacijos gali trukdyti įprastam miego ritmui, sukeldamos miego sutrikimus ar nesugebėjimą pailsėti.
Sveikatos būklės, susijusios su antrine dismenorėja: Jeigu dismenorėja yra antrinė, tai yra, susijusi su kita medicinine būkle, pavyzdžiui, endometrioze ar uždegiminėmis dubens ligomis, neapdorojus pagrindinės priežasties gali atsirasti papildomų komplikacijų, įskaitant vaisingumo problemas.
Priklausomybė nuo skausmą malšinančių vaistų: Kai kurios moterys gali tapti pernelyg priklausomos nuo receptinių ar nereceptinių skausmą malšinančių vaistų, kas ilgainiui gali sukelti šalutinius poveikius ar sveikatos problemas.

Šios komplikacijos pabrėžia svarbą laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei skausmingos menstruacijos tampa sunkiai valdomos ar trukdo įprastam gyvenimui. Tinkamas gydymas ir priežiūra gali padėti sumažinti dismenorėjos simptomus ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Kada kreiptis į gydytoją#

Kreiptis į gydytoją dėl dismenorėjos reikėtų, jei patiriate šiuos simptomus ar situacijas, kurios gali rodyti, kad būtina profesionalo įsikišimas:

Intensyvus ar padidėjęs skausmas: Jeigu menstruacinis skausmas yra stiprus ir negali būti kontroliuojamas įprastais skausmą malšinančiais vaistais arba jeigu skausmo intensyvumas laikui bėgant didėja.
Skausmo poveikis kasdieninei veiklai: Jeigu skausmas trukdo atlikti kasdienius darbus, mokyklą, studijas ar socialinę veiklą.
Kiti simptomai: Jeigu kartu su skausmingomis menstruacijomis pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, didelis kraujavimas, nenormalus išskyros kiekis, ilgalaikis pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Skausmo priežastis neaiški: Jeigu anksčiau nesate patyrę skausmingų menstruacijų ir staiga pradėjote jausti stiprų skausmą, tai gali būti antrinės dismenorėjos, kurią sukelia kita sveikatos būklė, požymis.
Neveiksmingi namų gynimo būdai: Jeigu paprasti skausmo malšinimo būdai, pavyzdžiui, šiltos vonios, šildomieji antklodės ar lengvas mankštinimas, nepadeda sušvelninti simptomų.
Susirūpinimas dėl vaisingumo: Jeigu susirūpinote, kad dismenorėja gali turėti įtakos vaisingumui, ypač jeigu planuojate nėštumą ar bandote pastoti.

Laiku kreipiantis į gydytoją galima ne tik teisingai įvertinti skausmo priežastis ir nustatyti tinkamą gydymą, bet ir išvengti galimų komplikacijų, susijusių su antrine dismenorėja.

Prevencija#

Prevencija dismenorėjos atveju dažniausiai orientuojama į gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius, kurie gali padėti sumažinti skausmo intensyvumą ir dažnumą. Nors visiškai išvengti dismenorėjos gali būti sudėtinga, ypač jei yra genetinė polinkis ar susijusios sveikatos būklės, šie patarimai gali padėti palengvinti simptomus:

Reguliarus fizinis aktyvumas: Manoma, kad reguliarus lengvas ar vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, ėjimas, bėgimas, plaukimas arba joga, gali padėti mažinti menstruacinį skausmą.
Subalansuota mityba: Mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, magniu ir vitaminais, gali padėti reguliuoti prostaglandinų gamybą, kuri yra viena iš pagrindinių skausmo priežasčių. Vengimas perdirbto maisto, didelio kiekio kofeino ir alkoholio taip pat gali būti naudingas.
Pakankamas poilsis ir miegas: Geras naktinis miegas ir pakankamas poilsis gali padėti kūnui atsistatyti ir mažinti streso lygį, kuris taip pat gali turėti įtakos dismenorėjai.
Streso valdymas: Stresas gali paaštrinti menstruacinį skausmą, todėl svarbu rasti efektyvius streso mažinimo būdus, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją ar hobių.
Šiltos vonios ar šildymo pagalvėlės: Šiltos vonios ar šildymo pagalvėlės naudojimas skausmingose vietose gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
Hidratacija: Pakankamas vandens vartojimas gali padėti išvengti dehidratacijos ir sumažinti skausmą bei kitus menstruacijų simptomus.

Nors šie metodai gali padėti sumažinti dismenorėjos simptomus, svarbu atsiminti, kad kiekvieno asmens patirtis yra unikali. Jei skausmas tampa nepakeliamas ar trukdo kasdieniniam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl individualaus gydymo plano.

Dažniausiai užduodami klausimai#

Kas yra dismenorėja?

Dismenorėja yra medicininis terminas, reiškiantis skausmingas menstruacijas, kurios gali būti lydimos kitų simptomų, pavyzdžiui, pilvo skausmo, nugaros skausmo, galvos skausmo, pykinimo ir bendro negalavimo. Dismenorėja skirstoma į pirminę ir antrinę, priklausomai nuo priežasčių, sukeliančių skausmą.

Kuo skiriasi pirminė ir antrinė dismenorėja?

Pirminė dismenorėja yra skausmingos menstruacijos be jokios kitos nustatytos reprodukcinės sistemos patologijos. Ji dažniausiai susijusi su prostaglandinų, kurie sukelia gimdos susitraukimus, išsiskyrimu. Antrinė dismenorėja yra skausmingos menstruacijos, kurias sukelia konkrečios medicininės būklės, pavyzdžiui, endometriozė, uždegiminė dubens ligos ar gimdos miomos.

Kaip galima palengvinti dismenorėjos simptomus?

Dismenorėjos simptomus galima palengvinti įvairiais būdais, įskaitant nesteroidinius uždegimą malšinančius vaistus (NVNU) skausmui malšinti, hormoninę kontracepciją, kuri gali padėti reguliuoti ar sumažinti menstruacijų intensyvumą ir skausmą, reguliarų fizinį aktyvumą, šiltas vonias ar šildymo pagalvėles ant pilvo srities, taip pat tinkamą poilsį ir streso valdymą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl dismenorėjos?

Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei skausmas yra stiprus ir trukdo įprastai veiklai, jei įprasti skausmo malšinimo metodai neduoda rezultatų, jei pastebite bet kokius naujus ar susirūpinimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, intensyvų kraujavimą, ar jei įtariate, kad skausmą gali sukelti kita sveikatos būklė.

Ar dismenorėja gali turėti įtakos vaisingumui?

Paprastai pirminė dismenorėja neturi tiesioginės įtakos vaisingumui. Tačiau antrinė dismenorėja, kurią sukelia tam tikros sveikatos būklės, pvz., endometriozė, gali paveikti moters vaisingumą. Jei susirūpinote dėl vaisingumo, svarbu aptarti šiuos klausimus su sveikatos priežiūros specialistu.

Parašė

Lukas Zilinskas

Medicinos mokslų daktaras, visuotinės sveikatos ekspertas, specializuojantis pasaulinių ligų stebėsenos, analizės ir mokslinės komunikacijos srityse. Jo aistra – aiškiai ir patikimai perteikti sudėtingą medicininę informaciją visiems pasaulio žmonėms, nepaisant jų kilmės ar išsilavinimo.

Studijas baigė viename geriausių pasaulio universitetų – Harvardo medicinos mokykloje (Harvard Medical School, JAV), kur gavo tarptautinės visuomenės sveikatos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau dirbo su Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine ligų klasifikacijos grupe (ICD) ir kitomis sveikatos duomenų sistemomis.